Sekmadienio pavakare Popiežius kartus su visa Montecassino abatijos vienuoline bendruomene
dalyvavo Mišparuose. Šv. Benedikto įkurto, keturis kartus sugriauto ir atstatyto vienuolyno
bažnyčioje Šventasis Tėvas kreipėsi į didelę benediktinų vienuolių šeimą, reikšdamas
džiaugsmingą dėkingumą už priėmimą ir bendrą maldą. Švenčiant Kristaus Dangun Žengimo
iškilmę, Popiežius komentavo pirmojo Petro laiško raginimą žvelgti į mūsų Atpirkėją,
kuris „vieną kartą numirė už nuodėmes“, kad mus nuvestų pas Dievą, „kuris, įžengęs
į dangų, sėdi Dievo dešinėje, o jam yra pavaldūs angelai, ir galybės, ir valdžios“
(1 Pt 3,18.22). Jis dabar yra nauju, vidiniu būdu tikinčiuose, o išgelbėjimas Jame
yra duotas kiekvienam žmogui, neišskiriant tautų, kalbų ir kultūrų, - kalbėjo Popiežius.
Pasak jo, apaštalas Petras nori parodyti Kristaus išganymo universalumą. Panašiai
ir šv. Paulius korintiečiams rašo: „Jis yra miręs už visus, kad gyvieji nebe sau gyventų,
bet tam, kuris už juos numirė ir buvo prikeltas“ (2 Kor 5,15). Gyventi Kristui yra
tai, kas duoda gyvenimui prasmę. Tai paliudija ir šv. Benedikto gyvenimas bei dvasingumas.
Jis paliko viską ir sekė Jėzumi. Taip savo egzistencijoje Šventasis įkūnijo Evangeliją
ir davė dvasinio ir kultūrinio atgimimo judėjimo pradžią Vakaruose. Iš Dievo gautos
charizmos pagalba šv. Benediktas dangišką gyvenimą perteikė vienuoliškame gyvenime,
per kontempliaciją ir darbą atstatė santarvę kūrinijoje. Todėl Bažnyčia šv. Benediktą
vadina „iškiliu vienuoliško gyvenimo mokytoju“, „maldos ir darbo meilės dvasinės išminties
daktaru“, „švytinčiu tautų vedliu į Evangelijos šviesą“. Bėgant amžiams benediktinų
vienuolynai tapo vaisingais dialogo centrais, skirtingų tautų, apjungtų evangelinės
taikos kultūros, susitikimų vieta. Vienuoliai mokė žodžiu ir pavyzdžiu, apjungdami
Kryžių, knygą, kitaip tariant, kultūrą, ir arklą, kuris simbolizuoja darbą. Vienuolynų
kasdieninėje veikloje, kuri apjungia maldą, studijas ir darbą, Europos kontinento
tautos pažino autentišką išlaisvinimą bei moralinį, dvasinį ir kultūrinį vystymąsi.
Popiežius Benediktas XVI pakvietė melstis, kad Europa visada vertintų krikščioniškų
principų ir idealų palikimą, kuris yra begalinis kultūrinis ir dvasinis turtas. Galiausiai
Popiežius priminė, kad sekdami šv. Benedikto mokymu, turime nuolatos ieškoti Dievo.
Žmogus savęs negali pilnai realizuoti ir negali būti tikrai laimingas be Dievo. Todėl
Šventasis Tėvas paragino vienuolius būti pavyzdžiais vidinio ir gilaus ryšio su Kristumi,
be jokiu kompromisų įgyvendinant šv. Benedikto programą – nieko nestatyti aukščiau
už Kristaus meilę. Tai yra šventumas, galiojantis visiems tikintiesiems. (kl)