Šventojo Sosto dienraštis „l‘Osservatore Romano“ publikavo arkivyskupo Michael Banach,
nuolatinio Šventojo Sosto atstovo Tarptautinėje atominės energijos agentūroje, Pekine,
Kinijoje, balandžio mėnesį vykusioje konferencijoje pasakytos kalbos tekstą. Konferencija
buvo skirta „Atominei energijai XXI amžiuje“.
Arkivyskupas Banach priminė,
kad Šventasis Sostas yra vienas iš Tarptautinės atominės energijos agentūros narių
steigėjų. Jis konferencijos dalyviams pateikė kelias Šventojo Sosto pastabas įvairiais
tarptautinių debatų dėl branduolinės energijos klausimais.
Visų pirma arkivyskupas
pabrėžė atominės energijos teikiamas galimybes ir kiekvienos valstybės teisę naudoti
branduolinę energiją taikiais tikslais. Tačiau, Šventojo Sosto nuomone, ši teisė nėra
absoliuti. Jos įgyvendinimas turi būti suderintas su branduolinio nusiginklavimo ir
branduolinių ginklų neplatinimo sąlyga. Kiekvienos valstybės teisė gaminti ir naudoti
branduolinę energiją turi būti suvokiama sąryšyje su kitomis valstybėmis. Kitaip tariant,
kiekviena valstybė turėtų siekti visų tautų bendrojo gėrio, o ne nacionalinės galios.
Išmintinga branduolinės energijos politika turi būti nukreipta visų tautų gėriui.
Nuolatinis
Šventojo Sosto atstovas pakartojo katalikų Bažnyčios socialinės doktrinos principą,
kad atspirties tašku vertinant branduolinės energijos politiką, tiek kitas tarptautinės
bendruomenės problemas, svarbiausiu ataskaitos tašku lieka žmogaus asmuo su savo orumu
ir teisėmis, o ne ekonominiai ar politiniai faktoriai. Kitaip tariant, branduolinės
energijos naudojimas neturi kenkti žmogui, jo aplinkai, sveikatai ir ateičiai.
Arkivyskupas
Banach taipogi išsakė Šventojo Sosto pritarimą Tarptautinės atominės energijos agentūros
vykdomos kontrolės funkcijos atnaujinimui ir stiprinimui. Tokia kontrolė nėra teisėtų
valstybių interesų apribojimas, tačiau visiems reikalinga ir naudinga saugumo garantija.
Vis tik, anot Šventojo Sosto atstovo, nors branduolinio saugumo užtikrinimui
būtinai reikia techninių ir teisinių priemonių, vien tik jų nepakanka. Grėsmė saugumui
kyla iš pačių žmonių priešiško nusistatymo (prieš ką nors). Todėl būtina tą saugumą
stiprinti etinėje, kultūrinėje ir socialinėje plotmėje. Būtina, kad visi tie žmonės,
kurie dirba branduolinės energijos gamybos ir naudojimo sektoriuje, turėtų visišką
sąmoningumą ir moralinį nusistatymą dėl taikaus branduolinės energijos naudojimo.
Juk nors saugumu rūpinasi valstybė, bet galiausiai jis priklauso nuo kiekvieno paskiro
asmens atsakomybės jausmo.
Arkivyskupas Banach dar kartą pabrėžė, kad branduolinės
energijos, kaip vystymosi faktoriaus, gamyba ir naudojimas turi būti suderintas su
branduolinio nusiginklavimo ir branduolinių ginklų neplatinimo politika. Šis suderinimas
turi būti pasiektas tarptautiniu lygiu, nes tik taip įmanoma rasti subalansuotas,
visiems priimtinas išeitis, kurios tuo pat metu liudytų, jog pasitikėjimas ir diplomatija
pranašesnės už nuogą jėgą. (rk)