„Religija ir pilietinė visuomenė“ krikščionybėje bei islame

Tokia yra pagrindinė tema tarpreliginio seminaro, kuris prasidėjo gegužės 18-ą Amane, Jordanijoje, ir baigsis gegužės 20-ąją. Susitikime dalyvauja, iš vienos pusės, katalikų delegacija, vadovaujama kardinolo Jean Louis Tauran, popiežiškosios tarpreliginio dialogo tarybos pirmininko, iš kitos pusės, musulmonų delegacija, vadovaujama ambasadoriaus Hasan Abu Nimah, Jordanijos Karališkojo instituto tarpreliginėms studijoms direktoriaus.

Tarpreliginiame seminare abiejų delegacijų nariai, priklausantys dažniausiai akademiniam pasauliui, skaito pranešimus apie religijos ir visuomenės santykius krikščioniškoje ir islamiškoje tradicijoje. Buvo numatytos trys pagrindinės potemės: religijos ir visuomenės santykiai istorijoje bei filosofinėje-juridinėje minties tradicijoje; Religijos ir visuomenės santykiai šiuolaikinėse visuomenėse; Religijos ir visuomenės santykiai religinėse tradicijose.

*

Šis katalikų ir musulmonų susitikimas vyksta praėjus vos savaitei po popiežiaus Benedikto XVI apsilankymo Jordanijoje. Daugelis apžvalgininkų ta proga pastebėjo, viena vertus, kad Šventasis Tėvas Jordanijoje buvo sutiktas tikrai nuoširdžiai ir oriai, antra vertus, kad pati Jordanija šiandien yra ta musulmoniška valstybė, kurioje daugiausia pagarbos, tolerancijos ir laisvės kitų religijų išpažinėjams. Labai didelis nuopelnas dėl tokios tolerantiškos atmosferos tenka Jordanijos karališkajai šeimai, kuri labai remia tiesų ir solidų tarpreliginį dialogą, neapsiribodama paviršutinėmis iniciatyvomis. Neatsitiktinai gegužės 20-ąją buvo numatytas visų tarpreliginio seminaro dalyvių susitikimas su Jordanijos princu El Halsan bin Talal, kurio iniciatyva 1994-aisiais metais ir buvo įkurtas Karališkasis institutas tarpreliginėms studijoms ir kurį jis globoja iki pat šios dienos.

Šia proga verta grįžti prie popiežiaus Benedikto XVI minčių, išsakytų savo buvimo Jordanijoje metu, dažnai Jordanijos karališkosios šeimos akivaizdoje.

Sekant jėzuito Samir Khalil Samir, Libane profesoriaujančio islamo minties žinovo, analize, pažymėtina tai, jog popiežius Jordanijoje kalbėdamas apie musulmonų ir krikščionių santykius labai akcentavo kultūrą ir mokslą. Juk mokslas, viena vertus, ugdo „meilę tiesai“, antra vertus, ugdo kritiškumą ir blaivų žvilgsnį. O tai, savo ruožtu, išsklaido ignorancija (nemokšiškumą) bei prietarus, stereotipus, išankstinius nusistatymus – būtent tuos faktorius, kurie taip trukdo dialogui, tad galiausiai ir taikai.

Meilė tiesai ir kritiškumas taip leidžia, anot popiežiaus žodžių Jordanijoje, atsispirti senų ir naujų „ideologijų kerams“. Kitaip tariant, komentuoja t. Samir, tikėjimas be kritikos gali tapti manipuliacija, fanatizmu ar prietaru. Politiniame lygmenyje tikėjimas be kritikos gali tapti vienos ar kitos politinės ideologijos dalimi, nebeklausiant savęs apie laisvę ir žmogaus teises.

Tėvas Samir išryškina popiežiaus Benedikto XVI žodžius, kurie nepastebėti praslydo pro daugelio kitų komentatorių akis: „religija, kaip mokslas ir technologija, kaip filosofija ir kiekvienas kitas mūsų tiesos ieškojimas, gali korumpuotis. Religija yra iškraipoma, kada yra priverčiama tarnauti ignorancijai ir prietarams, paniekai, prievartai ir piktnaudžiavimui“. (rk)