Popiežiaus apsilankymas Jeruzalės Šventojo Kapo bazilikoje
Paskutinioji popiežiaus Benedikto XVI piligrimystės Šv. Žemėje diena buvo kulminacinė:
Prieš sugrįžtant į Romą Šventasis Tėvas Jeruzalės Šv. Kapo bazilikoje aplankė pačias
brangiausias krikščionių tikėjimui vietas, kuriose Jėzus mirė, buvo palaidotas ir
prisikėlė. Tai drauge buvo bene labiausiai jaudinantys apaštališkosios piligrimystės
momentai pačiam popiežiui, kuris per pastarąsias aštuonias kelionės dienas pasakytose
kalbose pastoviai kartojo mintį, jog į Šventąją Žemę atvyko kaip taikos piligrimas.
Popiežių Benediktą XVI prie bazilikos durų sutikto Pranciškonų kustodijos,
Graikų ortodoksų Bažnyčios ir Armėnų apaštališkos Bažnyčios atstovai, atsakingi už
„status quo“ susitarimo vykdymą bazilikoje ir į vidų palydėjo grupė bazilikos prievaizdų,
žingsnius žymėjusių stipriais lazdų smūgiais į grindis.
Vos įžengęs į Šv. Kapo
baziliką Benediktas XVI nusilenkė priešais marmuro plokštėmis dengtą akmeninį gultą,
ant kurio mirusio Išganytojo kūnas buvo pateptas aliejais ir suvyniotas į drobulę,
įžengęs į bazilikos viduje esančią Prisikėlimo koplyčią, graikiškai vadinamą „Anastasis“,
t.y. Prisikėlimas, suklupo maldoje priešais tuščią Jėzaus kapą, galop užkopė aukštai
stačiais laiptais į dar kitą bazilikos koplyčią, pastatytą ant Golgotos, kur susikaupęs
vėl meldėsi suklupęs priešais Jėzaus nukryžiavimo ir mirties vietą. Iš jos išeidamas
Benediktas XVI uždegė žvakę, kurią pastatė priešais Kalvarijos koplyčios altorių.
Šiandien,
- kalbėjo Benediktas XVI Šv. Kapo bazilikoje susirinkusiems krikščionims ir nekrikščionims,-
maždaug po dvidešimties amžių, Petro įpėdinis, Romos vyskupas, stovi priešais tuščią
kapą ir apmąsto Prisikėlimo slėpinį. Sekdamas Apaštalo pėdsakais, trokštu iš naujo
paskelbti mūsų laikų vyrams ir moterims Bažnyčios tvirtą tikėjimą, kad Jėzus Kristus
„buvo nukryžiuotas, mirė ir buvo palaidotas“ ir kad „trečiąją dieną jis priskėlė iš
numirusių“. Iškeltas į
Dievo Tėvo dešinę, jis mums atsiuntė savo Dvasią nuodėmėms
atleisti. Šalia jo, kurį Dievas padarė Viešpačiu ir Kristumi, „nėra duota žmonėms
po dangumi kito vardo, kuriuo galėtume būti išgelbėti".
Stovėdami šioje šventoje
vietoje ir apsvarstydami šiuos nuostabius dalykus negalime nebūti susigraudinę kaip
tie, kurie pirmieji išgirdo Petro Sėkminių dieną sakytą kalbą. Čia Kristus mirė ir
prisikėlė, kad niekad daugiau nebemirtų. Čia žmonijos istorija buvo lemiamai pakeista.
Kryžiaus medis apnuogino tiesą apie gėri ir blogį. Ilgas nuodėmės ir mirties viešpatavimas
buvo sutriuškintas paklusnumo ir gyvybės pergalės. Čia Kristus, naujasis Adomas pamokė,
jog blogis niekuomet neištaria paskutiniojo žodžio, kad meilė galingesnė nei mirtis,
kad mūsų ir visos žmonijos ateitis yra ištikimo ir rūpestingo Dievo rankose.
Kalboje,
pasakytoje Šv. Kapo bazilikoje, Šv. Tėvas karštai ragino taikytis Šventosios Žemės
tautas. Kaip krikščionys žinome, kad taika, kurios taip trokšta šioji kivirčų kamuojama
žemė turi vardą: Jėzus Kristus. „Jis yra mūsų taika“, sutaikinęs mus su Dievu, prie
Kryžiaus prikaltu kūnu panaikinęs priešybę (pgl. Ef. 2,14). Bažnyčia Šventojoje Žemėje
tepalaidoja tuščiame Viešpaties kape visus savo būgštavimus ir baimes, kad galėtų
kasdien prisikelti ir tęsti savo kelionę Jeruzalės ir Galilėjos gatvėmis ir dar toliau,
skelbdama Kristaus atleidimo ir naujojo gyvenimo pažado pergalę.
Tuščias kapas
byloja apie viltį, apie viltį, kuri nenuvilia, nes ji yra Gyvybės Dvasios dovana.
Dievo malonės veikimu tekyla vis iš naujo viltis Šventosios Žemės gyventojų širdyse!
Tegul viltis įsišaknija jūsų širdyse ir tegyvuoja jūsų šeimose ir bendruomenėje, teįkvėpia
kiekviena šio krašto gyventoją vis ištikimiau liudyti Taikos kunigaikštį! Evangelija
mus moko, kad teisingumu, taika, gerove ir bendradarbiavimu pagrįsta ateitis yra
galima kiekvienam vyrui ir kiekvienai moteriai, visai žmonijos šeimai, o ypatingai
visiems, kurie gyvena šioje Išganytojui ypatingai brangioje žemėje - kalbėjo penktadienio
rytą lankydamasis Šv. Kapo bazilikoje Šv. Tėvas, vienoje iš paskutiniųjų savo apaštališkosios
piligrimystės vietų Šventojoje Žemėje. (sk)