Keletas atgarsių apie popiežiaus kelionę

Tarptautinėje ir įvairių šalių nacionalinėje žiniasklaidoje galima rasti daug ir įvairių popiežiaus Benedikto XVI kelionės Šventojoje Žemėje vertinimų.

Ketvirtadienį duotame interviu Izraelio prezidentas Shimon Peres, praleidęs su popiežiumi Benediktu XVI nemažai laiko, vertino Šventojo Tėvo kelionę nuosaikiai. Anot prezidento, kreipiant dėmesį ne į žodžius, o į istorinę perspektyvą, galima teigti, jog dabar yra pats geriausias santykių tarp judaizmo ir krikščionybės sezonas per du tūkstančius metų. Šiuos santykius gerai iliustruoja tai, kad popiežius galėjo aplankyti Izraelio Didįjį rabinatą, susitikti su Izraelio prezidentu, melstis prie Raudų sienos. Izraelio prezidentas nesureikšmino kritikos popiežiui dėl jo kalbos Yad Vashem memoriale, dėl paties popiežiaus kritikos statomai sienai, kuri fiziškai atskiria Izraelį nuo Palestinos, ir dėl Benedikto XVI kelis kartus išreikšto pritarimo „dviejų valstybių“ – Izraelio ir Palestinos – idėjai.

Tačiau šie dalykai, priešingai, buvo itin akcentuojami ir neigiamai vertinami kai kurių kitų Izraelio veikėjų, religinių ir politinių lyderių.

Izraelyje daug kritikos susilaukė popiežiaus Benedikto XVI kalba Yad Vashem memoriale, skirtame Holokausto aukų ir drąsiai žydus nuo mirties gelbėjusių „teisiųjų“ atminimui. Pasak vienų, kalba buvo „silpna“, kitiems „nepakankama“, tretiems „nuvilianti“ ir „prarasta proga“. Kai kurie iš šių nuomonių autoriai buvo itin skrupulingi žodžiams. Pavyzdžiui, vienas autoritetingą balsą Izraelyje turintis rabinas interviu teigė, jog popiežiaus kalba jį nuvylė dėlto, kad pastarasis kalbėjo apie nužudytus „milijonus žydų“, o ne apie „šešis milijonus žydų“. Arba dėlto, kad popiežius kalbėjo apie „žydų žudimą“, atskirai nepridurdamas, kad jie buvo „nužudyti žvėriškai“. Kitų nuomone popiežius Ratzingeris, pats būdamas vokietis, turėjo atskirai įvardinti Vokietijos ir vokiečių kaltę dėl žydų holokausto bei atsiprašyti už tai. Izraelio spaudoje pasirodė ir negražių spekuliacijų dėl „nacistinės“ popiežiaus praeities. Dar kitiems, atrodo, paprasčiausiai neįtiko tai, kad popiežius Yad Vashem memoriale kalbėjo pernelyg ramiai, o tai daug blogiau, anot jų, palyginus su emocinga Jono Pauliaus II kalba.

Ar šios kritinės pastabos yra pagrįstos? Joms pasirodžius, netrūko ir atsakomųjų straipsnių. Pavyzdžiui, buvo priminta, kad „šešis milijonus“ žydų aukų popiežius paminėjo savo kalboje tik atvykęs į Izraelį. Taip pat pabrėžta, kad popiežius kelis kartus, tame tarpe ir Yad Vashem memoriale, vienaprasmiškai pasmerkė antisemitizmą ir paprasčiausiai negalėjo antisemitizmu apkaltinti visos vokiečių tautos, nes tai būtų nesąžininga. Juk, viena vertus, ne visi vokiečiai buvo antisemitai, antra vertus, antisemitizmas tiek istoriškai, tiek geografiškai neapsiriboja Vokietija. Būtent todėl teisinga smerkti bet kokias antisemitizmo formas, o ne vieną tautą „bloku“. Be to, kai kas, rodos, užmiršo, kad Benediktas XVI yra ne vokiečių politikas, o popiežius. Kalbant apie kaltinimus „dėl nacistinės praeities“, tai vargu ar labai korektiška tokią praeitį įžvelgti fakte, kad vos brandos sulaukęs jaunuolis, nepaisant jo valios, kaip ir kito to paties amžiaus jaunuoliai, II Pasaulinio karo pabaigoje buvo įrašytas į Vokietijos kariuomenę, kurioje kelis mėnesius atliko pagalbinį vaidmenį priešlėktuvinės gynybos dalinyje.

Anot kai kurių apžvalgininkų, kai kurie žydai ar jų grupės, turėjo išankstinį nusistatymą dėlto, ką ir kaip popiežius Benediktas XVI turėjo pasakyti Yad Vashem memoriale. Tad popiežiaus kalba, neatitikusi iš anksto nustatytus kriterijus, ir buvo įvertinta kaip bloga, ne visai įsiklausant į tai, kas sakoma. Tačiau reikia pabrėžti ir tai, kad kraštutinės kritikos pavyzdžiai nebuvo vieninteliai vertinimai. Tuo pat metu ir ypač po jų toje pat žydų spaudoje pasirodė gerokai ramesnių, pozityvesnių ir analitiškesnių vertinimų.

Nors kai kurioms Izraelio visuomenės grupėms nepatiko popiežiaus Benedikto XVI pritarimas „dviejų valstybių“ – Izraelio ir Palestinos – projektui, kuriam, ne paslaptis, nedaug simpatijų jaučia ir dabartinis Izraelio premjeras, tačiau didesnės reakcijos Šventojo Tėvo pareiškimai nesukėlė: viena vertus, popiežius pakartojo jau seniau suformuluotą ir žinomą Šventojo Sosto poziciją, antra vertus, didelei Izraelio gyventojų daliai, kaip ir praėjusiai vyriausybei, „dviejų valstybių“ idėja atrodo reali ir pozityvi. (rk)