Mišparai Nazareto Apreiškimo bazilikoje

Apreiškimo bazilikoje popiežius kalbėjo Mišparus drauge su Galilėjos vyskupais, kunigais, vienuoliais ir vienuolėmis bei katalikų bendruomenių gyvenime aktyviai dalyvaujančiais pasauliečiais.

Tai kas atsitiko čia, Nazarete, toli nuo pasaulio akių, buvo ypatingas Dievo prisilietimas prie žmonių istorijos; buvo pradėtas kūdikis, kuris atnešė išganymą visam pasauliui, - sakė popiežius Nazareto šventovėje vadovautų Mišparų homilijoje. Įsikūnijimo stebuklas meta iššūkį ir mūsų protams, ragina atverti juos neribotoms Dievo veikimo galimybėms, jo meilei, jo troškimui būti su mumis. Čia Amžinasis Dievo Sūnus tapo žmogumi ir įgalino mus, savo brolius ir seseris, būti Dievo vaikais. Šio džiugaus slėpinio apmąstymas pripildo mus vilties, nepalaužiamos vilties, jog Dievas vadovaus mūsų istorijai, kad jo kuriamoji galia ves žmoniją į tuos tikslus, kurie mums atrodo nepasiekiami.

Homilijos pabaigoje popiežius dar kartą tarė padrąsinantį žodį nedidelei Šventosios Žemės krikščionių bendruomenei.

Izraelio valstybėje ir palestiniečių teritorijose krikščionys sudaro negausią gyventojų mažumą. Kartai gal atrodo, kad jų balsas nelabai svarbus. Daugelis krikščionių emigravo, tikėdamiesi svetur susikurti saugesnį gyvenimą, su geresnėmis perspektyvomis. Jūsų padėtis, - sakė popiežius, - primena Mergelę Mariją, kuri kukliai gyveno Nazarete niekam nežinoma. Tačiau būtent į ją, nuolankią savo tarnaitę, pažvelgė Visagalis. Turėkite drąsos būti ištikimais Kristui ir liudyti jį šioje žemėje, kurią jis savo gyvenimu padarė šventą. Ir jums, kaip Marijai, yra skirtas vaidmuo išganymo istorijoje. Būkite vieningi, kad Šventosios Žemės bažnytinėje bendruomenėje visas pasaulis matytų žmonijos vienybės su Dievu ženklą.

* * *

Dabartinė Apreiškimo šventovė yra visiškai nauja, pastatyta nugriautos aštuonioliktojo amžiaus pranciškonų bažnyčios vietoje. Kai Nazarete 1964 metais lankėsi popiežius Paulius VI, dabartinės Apreiškimo bazilikos statyba dar nebuvo baigta. Šventovė konsekruota 1969 metais Apreiškimo šventės dieną – kovo 25-ąją. Pastatas iš tiesų įspūdingas – dviejų aukštų gelžbetoninė konstrukcija su didžiuliu kūgio formos kupolu, iš išorės išklota vietinio balto akmens plokštėmis. Perdengime tarp aukštų – plati apvali anga. Žemutinės dalies centre – liekanos bizantiškos koplyčios, kuri savo ruožtu, žymėjo vietą, kur būta Marijos namų. Iš išorės iš dviejų pusių šventovę juosia aukšta siena. Jos vidinės dalies galerijos arkas puošia Marijos atvaizdai iš garsiųjų viso pasaulio šventovių – vienoje arkų stilizuota Vilniaus Aušros Vartų Marijos paveikslo kopija. (jm)