Popiežius aukojo Mišias Betliejaus Prakartėlės aikštėje ir aplankė Gimimo baziliką

Trečiadienio rytą popiežius Benediktas XVI aukojo Mišias Betliejaus Prakartėlės aikštėje. Kaip sako pavadinimas, ši aikštė yra prie pat Gimimo bazilikos ir ji yra viena svarbiausių viso nedidelio miesto vietų.

Homilijos pradžioje popiežius ypatingą sveikinimą skyrė Mišiose dalyvavusiems katalikams iš Gazos ruožo. Prašė parvežti savo artimiesiems ir visai bendruomenei jo užuojautos ir padrąsinimo žodžius.

Toliau Mišių homilijoje Benediktas XVI kartojo kalėdinius evangelisto Luko užrašytus žodžius: „Nebijokite! Štai aš skelbiu jums didį džiaugsmą... Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas“. Dievo plane, Betliejui, pačiam mažiausiam iš Judo miestų, buvo skirta tapti nemirštančios šlovės vieta – vieta, kur, atėjus laiko pilnatvei, Dievas tapo žmogumi, idant užbaigtų ilgą nuodėmės bei mirties viešpatavimo istoriją ir pasenusiame, pavargusiame, nevilties prislėgtame pasaulyje įžiebtų naują gyvybę.

Nuo to laiko, - sakė popiežius, - visiems viso pasaulio žmonėms Betliejaus miesto vardas skelbia atsinaujinimo, šviesos ir laisvės žinią. Tačiau būdami čia, šioje vietoje, mes kartu negalime nematyti kaip dar toli galutinis Dievo pažado išsipildymas. Kokia tolima atrodo ta taikos, saugumo, teisingumo karalystė, kurią skelbė pranašas Izaijas ir kurią savo atėjimu jau įkūrė Jėzus Kristus – Mesijas ir Karalius.

Mes žinome, - tęsė popiežius homiliją, - kad Jėzus nuo pat gimimo buvo „prieštaravimo ženklas“. Toks jis yra ir dabar. Tačiau ir tarp daugybės šiandieninių prieštaravimo ženklų ir kontrastų, šio miesto akmenys turi nepaliaudami šaukti visam pasauliui ir garsiai skelbti Gerąją išganymo naujieną.

Nebijokite! - šitaip jus šiandien drąsina Petro Įpėdinis. Žinokite, kad visa Bažnyčia yra su jumis solidari ir už jus meldžiasi. Būkite dialogo ir bendradarbiavimo tiltas, kurkite taikos kultūrą, kuri sugebėtų įveikti dabar tvyrančią baimę, nusivylimą ir agresyvumą. Jūsų bendruomenės tevirsta dialogo, pakantos ir vilties, solidarumo ir veiklios meilės dirbtuvėmis. Tačiau visų pirma,- kalbėjo popiežius palestiniečiams katalikams, - būkite Kristaus į pasaulį atneštos naujos gyvybės liudytojai, tokios gyvybės, kuri gali atnešti šviesos ir perkeisti juodžiausius žmogaus gyvenimo šešėlius. Jūsų žemei reikia ne tik naujų ekonominių ir politinių struktūrų, bet naujos dvasinės „infrastruktūros“, pajėgios sutelkti visų geros valios žmonių jėgas jaunosios kartos ugdymui, pažangos ir bendro gėrio kūrimui. Jūs turite jėgų ir resursų šiam didžiajam taikos, tarpusavio pagarbos ir geresnės ateities savo vaikams kūrimui. Drąsiai imkitės šio didžiojo darbo! Nebijokite! – ragino popiežius palestiniečius Betliejuje aukotų Mišių metu.

* * *

Po Mišių popiežius ir jį lydinčios delegacijos nariai pietavo Betliejaus pranciškonų vienuolyno svečių namuose. Po pietų valandėlę pailsėjęs, Šventasis Tėvas lankė Gimimo baziliką ir po jos altoriumi esančią Gimimo grotą – tai yra vietą, kurioje gimė Jėzus.

Pirmuosius krikščionių maldos namus šioje vietoje pastatydino jau imperatorius Konstantinas. Pirmoji bazilika niekada nebuvo nugriauta, o tik amžiams bėgant buvo vis perstatoma ir plečiama. Tad šiandien joje netvarkingai persipynę įvairūs architektūros ir skirtingų epochų dekoro elementai. Amžiams bėgant keliskart keitėsi ir šios visiems krikščionims brangios šventovės šeimininkai. Kai ji buvo statoma, Palestina priklausė iš Konstantinopolio valdomai rytinei Romos imperijos daliai. Šeštame amžiuje Betliejų buvo užėmę persai. Vėliau po trumpo Konstantinopolio valdymo čia įsitvirtino musulmonai. Tačiau nei persų, nei musulmonų valdymo laikotarpiais bazilika nebuvo nei niokojama, nei uždaroma. Kryžiaus žygių metais Betliejaus bazilika buvo tapusi gausiai lankoma piligrimysčių vieta. Grįžę musulmonai leido bazilikai toliau veikti, o joje šeimininkaujantys graikai ortodoksai ir Šventosios Žemės kustodijos pranciškonai, taip pat armėnai krikščionys, nepaisant tada jau ryškių konfesinių skirtumų, kelis šimtmečius puikiai sutarė. Vis dėlto, pradedant šešioliktuoju amžiumi, Gimimo bazilika vis dažniau ėmė virsti krikščionių nesantaikos vieta. Ginčai dėl šeimininkavo bazilikoje kartais tapdavo net kruvinomis riaušėmis. Galiausiai įsikišus turkų Osmanų imperijos valdžiai buvo nustatytas, vėliau Izraelio, o šiandien ir palestiniečių autonominės valdžios garantuojamas status quo, pagal kurį viršutinė bazilikos dalis padalinta tarp graikų ir armėnų, o žemutine Gimimo grota dalijasi graikai ir katalikai. Negalėdami aukoti Mišių bazilikos viduje, Šventosios Žemės kustodijos pranciškonai prie pat bazilikos pasistatė kitą bažnyčią.

Popiežiaus vizitas bazilikoje ir grotoje buvo visiškai privatus. Benediktą XVI pasitiko ir palydėjo į vidų bazilikos šeimininkai ir keli jo oficialios palydos nariai. Grotoje priėjęs prie nišos, išklotos baltu marmuru, su sidabro žvaigžde ir lotynišku užrašu „Hic de Virgine Maria Iesus Christus natus est“, Šventasis Tėvas keletą minučių tyliai meldėsi. (jm)