Popiežius Jeruzalėje susitiko su Didžiuoju muftijumi ir aplankė Uolos kupolo mečetę

Antradienį Jeruzalėje popiežius Benediktas XVI aplankė Didįjį Jeruzalės ir Šventosios žemės muftijų, Muhammadą Ahmadą Husayną, kuris yra svarbiausias islamo vadovas, asmeniškai atsakingas už Jeruzalėje esančias musulmonų šventąsias vietas. Susitikimas įvyko Uolos kupolo mečetėje, aikštėje virš Jeruzalės šventyklos griuvėsių

Popiežiaus apsilankymas mečetėje, jau antras per Benedikto XVI apaštališkąją piligrimystę Šventojoje Žemėje (pirmasis įvyko šeštadienį, Jordanijos sostinėje Amane, karaliaus Husseino Bin Talal mečetėje) liudija, jog pradėtas dialogas tarp musulmonų ir krikščionių yra tęsiamas.

Popiežiaus Jeruzalėje aplankytoji Uolos kupolo mečetė yra seniausias musulmoniškas paminklas visoje Šventojoje Žemėje. Greta jos toje pačioje aikštėje yra keletas kitų musulmoniškų pastatų - didžioji Al-Aksos mečetė ir dar kelios musulmonų šventyklos.

„As-salamu alaikum!” – buvo pirmieji Šventojo Tėvo žodžiai Didžiajam Jeruzalės muftijui, kuris popiežių Benediktą XVI pasitiko prie Uolos kupolo mečetės didžiųjų durų.

Uolos kupolo mečetė verčia susimąstyti apie Abraomo tikėjimą. Šioje vietoje susitinka trijų didžiųjų monoteistinių religijų keliai, primindami tai, ką jos turi bendro, - kalbėjo Muftijui popiežius.

Mečetėje, pasak musulmonų tradicijos, yra saugomas šventasis akmuo, prie kurio meldėsi Mohametas prieš savo kelionę į dangų. Musulmonai tiki, kad Paskutinio teismo dieną nuo šio šventojo akmens suskambės trimitai. Kaip minėjo kalboje Šv. Tėvas, šią vietovę Jeruzalės didžiojoje aikštėje brangina visų trijų didžiųjų monoteistinių religijų tikintieji – pagal žydų tradiciją čia Abraomas ruošęsis paaukoti Izaoką, čia pirmosios Saliamono šventyklos vieta. Musulmonams aikštė yra trečias svarbiausias piligrimystės tikslas po Mekos ir Medinos. Krikščionys mini Jėzaus apsilankymus šventykloje, o ypač pranašystę apie Jeruzalės šventyklos sugriovimą.

Popiežius kalboje tęsė: Kiekviena iš šių religijų tiki į vieną Dievą Sutvėrėją. Kiekviena pripažįsta Abraomą kaip savo pirmtaką, tikėjimo žmogų, kurį Dievas ypatingai laimino. Kiekviena amžiams bėgant surinko minias tikinčiųjų ir sukaupė didžius dvasinius, intelektualius ir kultūrinius lobius.

Ši šventa vieta yra stimulas padalijimų pažeistam pasauliui, taip pat iššūkis geros valios vyrams ir moterims labiau stengtis įveikti nesutarimus ir iš praeities paveldėtus konfliktus, stoti į nuoširdaus dialogo kelią, kuriuo žengiant ateities kartoms būtų sukurtas teisingumu ir taika pagrįstas pasaulis.

Tikėjimas į Vienatinį Dievą, leidžia pripažinti, kad visi žmonės yra iš esmės vieni su kitais susieti, nes visų egzistencija kyla iš vieno šaltinio ir visi yra nukreipti į bendrą tikslą. Paženklinti neištrinamu dievystės ženklu, visi yra pašaukti šalinti pasidalijimus ir skatinti solidarumą. Tai mums sukelia rimtą atsakomybę, - kalbėjo Benediktas XVI užtikrindamas Didįjį musulmonų muftijų, jog katalikų Bažnyčia nori bendradarbiauti su kitomis religijomis siekiant visos žmonių šeimos vienybės. (sk)