Antradienio rytą Jeruzalėje popiežius Benediktas XVI buvo nuvykęs prie Raudų sienos.
Ši vieta dėl istorinių ir religinių priežasčių yra svarbiausias hebrajų tikėjimo dvasinis
centras. Popiežius Benediktas, sekdamas savo pirmtako Jono Pauliaus II pavyzdžiu ir
laikydamasis hebrajų papročių atvyko prie Raudų sienos pasimelsti. Jį iki sienos,
kuri yra dalis buvusios didžiulės Erodo šventyklos sienos, atvedė rabinas. Abu perskaitė
Psalmės tekstą, rabinas hebrajiškai, po jo popiežius lotyniškai. Paskui Šv. Tėvas,
priėjęs prie sienos lydimas dviejų bendradarbių, Liturginių apeigų ceremonmeisterio
ir asmeninio sekretoriaus, į sienos plyšį įdėjo savo maldos tekstą ir apie porą minučių
susikaupęs tyliai meldėsi.
Raudų sienos plyšyje paliktoje maldoje Šventasis
Tėvas, cituodamas iš Senojo testamento Raudų knygos meldė Dievą suteikti savo taikos
malonę Šventajai žemei, Artimųjų rytų regionui ir visai žmonijai. Štai popiežiaus
Benedikto XVI Raudų sienoje paliktos maldos teksto vertimas:
Visų amžių
Dieve, lankydamasis Jeruzalėje, taikos mieste, dvasiniuose žydų,
krikščionių ir musulmonų namuose, sudedu Tau po kojų visame pasaulyje
esančių Tavo žmonių džiaugsmus, viltis ir troškimus, išbandymus, kančias ir skausmą.
Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dieve, išgirsk prispaustųjų, gąsdinamųjų
ir gedinčiųjų aimanas; suteikti savo taiką šiai Šventajai žemei, Artimiesiems Rytams
ir visai žmonijos šeimai; sužadink širdis visų, kurie šaukiasi Tavo vardo,
kad nuolankiai eitų teisingumo ir pasigailėjimo keliu. „Geras
yra Viešpats tiems, kurie jo laukia, žmogui, kuris jo ieško!“ (Rd 3,25).
Pastarieji
Popiežiaus maldos žodžiai yra Senojo Testamento Raudų knygos ištrauka iš Trečiosios
raudos. Pažymėtina, kad antradienį, paprašytas pasirašyti Yad Vashem mauzoliejaus
svečių knygoje, popiežius Benediktas XVI plunksna prie savo parašo įrašė kitą tos
pačios Trečiosios raudos ištrauką: „Gailestingumo jam niekad nestinga“ (Rd 3,22).
Raudų siena, juosianti erdvę, kurioje kadaise stovėjo karaliaus Saliamono
statytoji pirmoji šventykla, yra labai svarbi taip pat musulmonams, ne vien todėl,
kad Saliamoną pripažįsta kaip pranašą, bet ir todėl, jog yra įsitikinę, kad Mahometas
dvasiškai aplankęs Jeruzalę savo sparnuotą žirgą buvo pririšęs būtent prie sugriautos
šventyklos Vakarinės sienos.