Šventojo Tėvo piligrimystė Šventojoje Žemėje: sekmadienio Mišios Amane

Sekmadienio rytą popiežius Benediktas XVI aukojo Penktojo Velykų sekmadienio Mišias Amano tarptautiniame stadione. Mišių, kuriose dalyvavo apie 30 tūkstančių tikinčiųjų, pradžioje popiežių pasveikino Jeruzalės lotynų patriarchas Fouad Twal, kuris Šventajam Tėvui pristatė Jordanijoje gyvuojančią gyvastingą ir veiklią katalikų tikinčiųjų bendruomenę.

Iš Jordanijos kilęs patriarchas pripažino, kad Bažnyčia Šventojoje Žemėje tikrai neišgyvena pašaukimų krizės. Beit Jalos kunigų seminarija šiemet sulaukė tiek daug kandidatų, jog ne visus galėjo sutalpinti. Nepaisant emigracijos ir nuolat mažėjančio tikinčiųjų skaičiaus, netrūksta pašaukimų. Anot patriarcho, tam daug įtakos turi Jordanijos valstybės stabili politinė situacija, leidžianti kurti sąlygas vertybių brandinimui šeimose, o per jas – gausius pašaukimus į kunigus. Patriarchas taip pat priminė Jordanijos karalystės svetingumą šimtams tūkstančių pabėgėlių iš Irako ir darbininkams iš Azijos. Tarp milijono Jordanijoje įsikūrusių Irako pabėgėlių maždaug 40 tūkstančių yra krikščionys, kurių sielovada ir gerove rūpinasi Jeruzalės lotynų patriarchatas.

Popiežius Mišių homilijoje priminė, jog jis atkeliavo kaip piligrimas į Mozės, Elijo ir Jono Krikštytojo žemę, kurioje Dievo pažadas išsipildė pažadėtojo Mesijo, Viešpaties Jėzaus, užgimimu. Ši žemė liudija jo mokymą ir stebuklus, jo mirtį ir prisikėlimą, Šventosios Dvasios nužengimą Bažnyčioje. Ilgai troškau, kad kaip apaštalo Petro įpėdinis, galėčiau atvykti pas jus kaip prisikėlusio Išganytojo liudytojas, padrąsinti, kad liktumėte ištikimais tikėjimui, vilčiai ir meilei, savo išlaikytoms senosioms tradicijoms ir nepakartojamai tikėjimo liudijimo istorijai, kuri jus sieja su Apaštalų laikais, - kalbėjo Šventasis Tėvas.

Popiežius užtikrino, jog jam yra žinomi Šventosios Žemės katalikų kasdienio gyvenimo sunkumai, tačiau priminė šios bendruomenės išsaugoto istorinio paveldo svarbą. Katalikų bendruomenę labai slegia visų Artimųjų rytų regiono gyventojų patiriami sunkumai ir netikrumas.

Šventasis Tėvas homilijoje daug dėmesio skyrė šeimos ir moters vaidmeniui Bažnyčioje ir visuomenėje. Šiuo metu visoje Šventojoje Žemėje švenčiami Šeimos metai leido apmąstyti šeimą kaip gyvybę teikiančios meilės slėpinį, kuriam pagal Dievo planą suteiktas savitas pašaukimas ir misija skleisti Dievo meilę, kuri yra visų kitų mūsų gyvenimo meilių šaltinis ir aukščiausias išsipildymas.

Tvirtos Šv. Žemės krikščioniškos šeimos, - kalbėjo Šventasis Tėvas, - yra brangus ankstesnių kartų palikimas. Nūdienos šeimos tebūna ištikimos šiam didžiam paveldui, tenestinga jo išsaugojimui būtinų materialinių ir moralinių išteklių, kad šeimos galėtų vykdyti nepamainomą tarnavimo visuomenei vaidmenį.

Popiežius ypatingą dėmesį skyrė moters orumui, pašaukimui ir misijai. Jono Pauliaus II žodžiais kalbėjo apie „pranašišką moterų charizmą“ būti meilės, taikos ir žmogaus orumo kūrėjomis. Šventosios Žemės Bažnyčia, viešai liudydama pagarbą moterims ir gindama kiekvienam žmogui įgimtą asmens orumą, gali reikšmingai prisidėti prie tikrai žmogiškos kultūros sklaidos ir meilės civilizacijos kūrimo, - sakė Benediktas XVI. Jis kalbėjo apie Bažnyčios skolą nesuskaičiuojamoms krikščionių motinoms, vienuolijų seserims, taip pat mokytojoms, gydytojoms ir slaugėms už kantrų, meilų ir ištikimą liudijimą, taip pat apie visuomenės skolą moterims už jų drąsą aukojant gyvenimą vardan taikos ir užjaučiančios meilės.

Šventasis Tėvas baigė homiliją ragindamas Šventosios Žemės krikščionis iš Kristaus, Gerojo Ganytojo, semtis naujų jėgų ir drąsos tikėjimo ir artimo meilės liudijimui. Ištikimybė jūsų krikščioniškoms šaknims ir Šventosios Žemės Bažnyčiai skirta misijai reikalauja, kad liudytumėte ypatingą drąsą: tai drąsa dalyvauti dialoge ir su kitais krikščionimis darbuotis Evangelijos tarnystėje, liudijant solidarumą vargšams, pabėgėliams ir didžiųjų žmoniškų tragedijų aukoms. Tai drąsa tiesti naujus tiltus, kurie leistų skirtingų religijų ir kultūrų tautoms vaisingai bendradarbiauti.

Vidudienio maldos proga pasakytoje kalboje Šv. Tėvas dar kartą grįžo prie moters pranašiškos charizmos liudyti meilę, mokyti gailestingumo ir kurti taiką. Aukščiausias moteriškos dorybės pavyzdys, Mergelė Marija, Gailestingumo Motina ir Taikos Karalienė, teužtaria visas Šventosios Žemės šeimas, kad jos taptų tikromis maldos ir meilės mokyklomis, tepadeda krikščionims būti vieningais tikėjime ir liudijime, tepadrąsina ir sustiprinta apie gyvenimo pašaukimą mąstančius jaunus žmones, kad dosniai vykdytų Viešpaties valią.