2009-05-07 18:21:50

Branduolinis nusiginklavimas dar nearti


Šiomis dienomis Jungtinių Tautų Organizacijos būstinėje vyko trečiasis paruošiamojo komiteto susitikimas, kuriuo buvo rengtasi Branduolinių ginklų neplatinimo sutarties (NPT) peržiūros konferencijai, vyksiančiai 2010-aisiais metais.

Branduolinių ginklų neplatinimo sutartis buvo pasirašyta 1968 metais ir yra viena iš svarbiausių atramų, siekiant sumažinti ar visai atsikratyti branduolinio ginklo keliamo pavojaus pasauliui. Kas penkerius metus yra rengiamas šios sutarties įpareigojimų patikrinimas.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moon šiai progai skirtame pareiškime konstatavo, kad paskutinioji peržiūros konferencija, vykusi 2005 metais, buvo nuvilianti ir nepateisino lūkesčių. Tačiau jis vylėsi, kad 2010 metų konferencija bus rezultatyvesnė.

JT generalinis sekretorius pareiškė, kad „pernelyg ilgai branduolinio nusiginklavimo ir (branduolinio ginklo) neplatinimo darbotvarkė priklausė nuo šaltojo karo mentaliteto“, užsimindamas, kad neseni Rusijos Federacijos prezidento D. Medvedevo ir JAV prezidento Barrack Obama pareiškimai jį „padrąsino“ manyti, jog branduolinio nusiginklavimo klausimas gali pajudėti iš sąstingio taško. Rusija ir JAV tebeturi milžinišką, iš tūkstančių branduolinių galvučių sudarytą šaltojo karo paveldą.

Dabar vykusiose paruošiamojo komiteto diskusijose arkivyskupas Celestino Migliore, Šventojo Sosto nuolatinis stebėtojas Jungtinėse Tautose, dar kartą pakartojo Šventojo Sosto poziciją: branduolinis ginklas nedidina saugumo, bet jį mažina. Saugiausias pasaulis yra be branduolinio ginklo, kurio egzistavimas, kaip tvirtino ir pats JT generalinis sekretorius, kelia „apokaliptinę grėsmę“.

Jei neįmanoma iš karto pasiekti visiško branduolinio nusiginklavimo, reikia siekti šio tikslo palaipsniui: mažinti branduolinių bombų arsenalus, neplatinti branduolinės ginkluotės technologijų ir netobulinti jau esamų, atsisakant bet kokių branduolinių bandymų.

Branduolinė energija turėtų būti naudojama tik taikiems tikslams, griežtai kontroliuojant tarptautinėms institucijoms, kurios taip pat koordinuotų apsirūpinimo branduoliniu kuru problemų sprendimą.

Ar įmanoma pakreipti įvykius tokia eiga? Taip, tačiau ne be sunkumų. Izraelis ką tik pareiškė, kad nepasirašys Branduolinių ginklų neplatinimo sutarties, mat esą ši sutartis „neveikia“. Oficialiai Izraelis visada neigė, kad turi branduolinių ginklų ir visada tvirtino, kad naudoja branduolinę energiją tik taikiems tikslams, tačiau ne kartą didžiuosiuose Vakarų pasaulio žiniasklaidos leidiniuose buvo pasirodžiusių spėliojimų, kad tai ne visai tiesa, kad Izraelis gali būti sukaupęs didesnį ar mažesnį branduolinių ginklų arsenalą. (rk)







All the contents on this site are copyrighted ©.