Šiomis dienomis Jungtinių Tautų Organizacijos būstinėje vyko trečiasis paruošiamojo
komiteto susitikimas, kuriuo buvo rengtasi Branduolinių ginklų neplatinimo sutarties
(NPT) peržiūros konferencijai, vyksiančiai 2010-aisiais metais.
Branduolinių
ginklų neplatinimo sutartis buvo pasirašyta 1968 metais ir yra viena iš svarbiausių
atramų, siekiant sumažinti ar visai atsikratyti branduolinio ginklo keliamo pavojaus
pasauliui. Kas penkerius metus yra rengiamas šios sutarties įpareigojimų patikrinimas.
Jungtinių
Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moon šiai progai skirtame pareiškime konstatavo,
kad paskutinioji peržiūros konferencija, vykusi 2005 metais, buvo nuvilianti ir nepateisino
lūkesčių. Tačiau jis vylėsi, kad 2010 metų konferencija bus rezultatyvesnė.
JT
generalinis sekretorius pareiškė, kad „pernelyg ilgai branduolinio nusiginklavimo
ir (branduolinio ginklo) neplatinimo darbotvarkė priklausė nuo šaltojo karo mentaliteto“,
užsimindamas, kad neseni Rusijos Federacijos prezidento D. Medvedevo ir JAV prezidento
Barrack Obama pareiškimai jį „padrąsino“ manyti, jog branduolinio nusiginklavimo klausimas
gali pajudėti iš sąstingio taško. Rusija ir JAV tebeturi milžinišką, iš tūkstančių
branduolinių galvučių sudarytą šaltojo karo paveldą.
Dabar vykusiose paruošiamojo
komiteto diskusijose arkivyskupas Celestino Migliore, Šventojo Sosto nuolatinis stebėtojas
Jungtinėse Tautose, dar kartą pakartojo Šventojo Sosto poziciją: branduolinis ginklas
nedidina saugumo, bet jį mažina. Saugiausias pasaulis yra be branduolinio ginklo,
kurio egzistavimas, kaip tvirtino ir pats JT generalinis sekretorius, kelia „apokaliptinę
grėsmę“.
Jei neįmanoma iš karto pasiekti visiško branduolinio nusiginklavimo,
reikia siekti šio tikslo palaipsniui: mažinti branduolinių bombų arsenalus, neplatinti
branduolinės ginkluotės technologijų ir netobulinti jau esamų, atsisakant bet kokių
branduolinių bandymų.
Branduolinė energija turėtų būti naudojama tik taikiems
tikslams, griežtai kontroliuojant tarptautinėms institucijoms, kurios taip pat koordinuotų
apsirūpinimo branduoliniu kuru problemų sprendimą.
Ar įmanoma pakreipti įvykius
tokia eiga? Taip, tačiau ne be sunkumų. Izraelis ką tik pareiškė, kad nepasirašys
Branduolinių ginklų neplatinimo sutarties, mat esą ši sutartis „neveikia“. Oficialiai
Izraelis visada neigė, kad turi branduolinių ginklų ir visada tvirtino, kad naudoja
branduolinę energiją tik taikiems tikslams, tačiau ne kartą didžiuosiuose Vakarų pasaulio
žiniasklaidos leidiniuose buvo pasirodžiusių spėliojimų, kad tai ne visai tiesa, kad
Izraelis gali būti sukaupęs didesnį ar mažesnį branduolinių ginklų arsenalą. (rk)