Popiežiaus bendroji audiencija. Katechezės apie Joną Damaskietį santrauka.

Trečiadienio bendrosios audiencijos katechezėje popiežius kalbėjo apie septintojo ir aštuntojo amžių Artimųjų Rytų teologą ir Bažnyčios mokytoją šv. Joną Damaskietį.

Jonas Damaskietis buvo sirų ir graikų krikščionybės nykimo liudininkas toje islamo nugalėtoje Bizantijos imperijos dalyje, kurią šiandien vadiname Artimaisiais Rytais. Gimęs turtingų krikščionių šeimoje, jaunystėje, panašiai kaip ir tėvas, tarnavo kalifo dvare. Tačiau dvaro gyvinimas greit jam pasirodė esąs tuščias ir beprasmis. Jonas Damaskietis subrandino savyje troškimą atsidėti vienuolio gyvenimui. Tapęs šv. Sabos, netoli Jeruzalės, vienuolyno bendruomenės nariu, visą savo likusį gyvenimą skyrė maldai, studijoms, kūrybai ir sielovadinei veikai. Šį rytų tradicijos teologą, popiežius Leonas XIII 1890 metais paskelbė visuotinės Bažnyčios mokytoju.

Didžiausio dėmesio nusipelnęs Jono Damaskiečio kūrinys yra trys „Kalbos prieš šventųjų paveikslų niekintojus“. Šie tekstai susilaukė didelio dėmesio jau po Jono Damaskiečio mirties, kai aštuntojo amžiaus antroje pusėje prasidėjo ikonoklastų judėjimas, galiausiai pasmerktas Nikėjos II susirinkimo 787 metais.

Pagrįsdamas šventųjų atvaizdų garbinimą, Jonas Damaskietis pabrėžia skirtumą, tarp Dievo garbinimo (latreia) ir ikonų gerbimo (proskynesis), tarp dvasinio kulto, skiriamo vien Dievui ir pagarbos iš medžiagos pagamintam atvaizdui. Šis skirtumas tam tikra prasme atspindėjo ir perėjimą nuo hebrajiškos tradicijos prie krikščionybės. Judaizme draudžiama naudoti atvaizdus kulto reikalams. Šį draudimą iš judaizmo perėmė ir islamas. Tačiau atvaizdų kūrimas neprieštarauja krikščionybei. Nes juk Viešpats, kurio nieks anksčiau nebuvo matęs, įsikūnijo, priėmė materialųjį pavidalą ir kaip toks laimėjo mums išganymą. Argi ne medžiaga yra triskart šventas kryžiaus medis? - klausia Jonas Damaskietis. Argi ne medžiaga yra rašalas, kuriuo parašytos šventosios Evangelijos? Ir svarbiausia: argi ne medžiaga švenčiausias Viešpaties Kūnas ir brangiausias Kraujas?

Pagaliau ir visa medžiaga yra Dievo kūriniai, tad ar galima būtų niekinti tai, ką pats Dievas sukūrė. Ir jei pagerbiame iš Dievo sukurtos medžiagos pagamintą atvaizdą, tai tuo pačiu visų pirma atiduodame pagarbą Kūrėjui. Jonas Damaskietis savo samprotavimuose taip pat pamini šventųjų relikvijas. Prieš mus gyvenęs šventieji tai ne šiai numirėliai. Jie ypatingu būdu dalyvavo Viešpaties prisikėlime. Tad pagerbdami relikvijas tų, kurie ilsisi Dieve, pagerbiame Dievą, kuris yra šventuosiuose. (jm)