Davė priesaiką 32 nauji Šveicarų gvardijos kariai

Trečiadienį po pietų Vatikano apaštališkųjų rūmų Damazo kieme vyko naujų Šveicarų gvardijos karių priesaika. Šventajam Tėvui atstovaujančio Vatikano Valstybės sekretoriaus pavaduotojo arkivyskupo Fernando Filoni, kitų Romos Kurijos prelatų, Vatikane akredituotų diplomatų, o taip pat iš Šveicarijos atvykusių artimųjų akivaizdoje priesaiką davė 32 nauji Gvardijos eiliniai. Po vieną prieidami prie vėliavos, kaire ranka ją paliesdami ir iškėlę dešinę ranką su atlenktais trimis pirštais, simbolizuojančiais Švenčiausiąją Trejybę, kiekvienas savo gimtąja kalba garsiai prisiekė ištikimai tarnauti popiežiui, ginti jį ir saugoti jo namus, jei prireiktų – ir gyvybę už popiežių paaukoti. Priesaikos žodžiai skambėjo trimis iš keturių Šveicarijos konfederacijos valstybinių kalbų: 19 naujų gvardiečių prisiekė vokiškai, 10 - prancūziškai ir 3 – itališkai.

Trečiadienio rytą naujieji popiežiaus kariai su iš Šveicarijos atvykusiais artimaisiais dalyvavo Valstybės sekretoriaus kardinolo Tarcisio Bertone Šv. Petro bazilikoje aukotose Mišiose.

Šveicarų gvardijos reglamentas numato keturias pagrindines šio korpuso užduotis – garbės sargyba Popiežiaus susitikimų ir jo vadovaujamų iškilmių metu; įprastinė sargyba prie Vatikano vartų ir Apaštališkųjų rūmų viduje; viešosios tvarkos palaikymas; popiežiaus asmens apsauga tiek Vatikane, tiek kelionių metu.

Šveicarų gvardijos korpuso istorija siekia renesanso laikus, kuomet matydamas daugelio Europos šalių kariuomenėse tarnavusių šveicarų samdinių ištikimybę ir narsą, popiežius Julijus II irgi nusprendė turėti šveicarų karių dalinį. 1505 metų birželio 21 dieną paskelbta bule popiežius įgaliojo kanauninką Peterį von Hertensteiną pasamdyti Šveicarijoje būrį karių, kurių pareiga bus „custodia palatii nostri“ („mūsų rūmų sargyba“). Į popiežiaus tarnybą stojusių 150 savanorių būrys, vadovaujamas kapitono Kasparo Von Sileneno, 1506 metų sausio 22 dieną atžygiavo į Romą.

Tik dvidešimčiai metų praėjus nuo korpuso įkūrimo, šveicarams buvo lemta paliudyti ypatingą ištikimybę ir pasiaukojimą. 1527 metais iš šiaurės Italijos, kuri tuo metu buvo užimta imperatoriaus Karolio V kariuomenės, link Romos pajudėjo imperatoriui tarnavusių vadinamųjų „landsknechtų“, tai yra valstiečių samdinių, daugumoje liuteronų, kariuomenė. Įžengusi į Romą nevaldoma samdinių minia, deganti neapykanta katalikams, ėmė plėšti bažnyčias, rūmus ir miestiečių namus, nužudė apie 15 tūkstančių žmonių. 1527 metų gegužės 6 dieną, gindami popiežiaus Klemenso VII traukimąsi iš Vatikano į Angelo pilį, žuvo 147 šveicarų kariai ir tuometinis jų vadas kapitonas Kasparas Roeistas. Landsknechtamas Angelo pilies nepavyko paimti.

Šveicarų karių auka minima iki mūsų dienų. Kasmet gegužės 6-ąją, prisimindami herojišką Šveicarų gvardijos korpuso narių pasiaukojimą, duoda priesaiką nauji gvardiečiai. (jm)