Vyskupas Jonas Boruta Romoje skaitė paskaitą apie šv. Brunono kankinystės tūkstantąsias metines

Romoje šiomis dienomis viešintis Telšių vyskupas Jonas Boruta trečiadienį Popiežiškojoje šv. Kazimiero lietuvių kolegijoje skaitė paskaitą apie šiemet minimus evangelinės žinios tūkstantmetei Lietuvai metus. Vyskupo klausėsi kolegijos kunigai studentai ir keletas Romos lietuvių bendruomenės narių.

Maždaug valandą trukusioje paskaitoje vyskupas Boruta apžvelgė du lietuvių istorikų darbus, skirtus misionieriaus vyskupo šv. Brunono misijai. Vienas tų darbų – tai prieš karą parengtas, tačiau tik neseniai publikuotas, istoriko Zenono Ivinskio tekstas. Kitą vyskupo Jono Borutos paskaitoje apžvelgtą tekstą Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštyje 1985 metais publikavo pranciškonas kunigas Viktoras Gidžiūnas.

Abu šie autoriai apžvelgia apie Brunono misiją kalbančius šaltinius – ne tik Kvedlinburgo analus, dėl kuriuose, kaip tvirtinama, pirmą kartą paminto Lietuvos vardo buvo pradėta didžiulio masto renginių programa, bet visų pirmą vieno iš Brunono bendražygių, vienintelio pagonių nenužudyto, o tik apakinto, vienuolio Viperto pasakojimą. Viktoro Gidžiūno darbe taip pat minimas prieš keletą dešimtmečių Brunono misiją tyrinėjęs nuo Panevėžio kilęs, bet lenkų istoriku save laikęs, kunigas Valerijonas Meištavičius.

Po paskaitos, vyskupas Jonas Boruta tarė keletą žodžių mūsų radijo klausytojams. Ar minėdami vyskupo Brunono kankinystę galime sakyti, kad kartu minime ir Lietuvos christianizacijos tūkstantmetį? Į šį klausimą vyskupas atsakė:

„Čia reikia kalbėti apie christianizaciją baltų genčių, iš kurių susidarė ir dabartiniai lietuviai, nes jų pagrindas nėra viena vienintelė lietuvių gentis. Joms priklausė ir jotvingiai. (Brunono kankinystės aprašymuose minimus) įvykius ir vardus tyrinėjo archeologai ir kalbininkai. Kultūriniai tyrinėjimai įrodo, kad kalbama apie šį tą kraštą, kuriame gyveno dalis dabartinių lietuvių. Tad iš esmės čia apie tą patį kalbama, tik nereikėtų griežtąja prasme sakyti „Lietuvos“. Ne Lietuvos, bet baltų genčių, iš kurių susidarė ir dabartinė Lietuva.

Lietuvoje tarp šiemetinių bažnytinių renginių, kurie labiausiai atsilieptų į visą tą istoriją,, yra kaip tik šį penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį vysiantis Taizé suvažiavimas. Jis jungia Europos krikščioniškos tradicijos kraštų jaunimą iš įvairių konfesijų. Tai yra savotiškas atsiliepimas į tas pastangas, kurių pradžia yra kankinių šv. Vaitiekaus – Adalberto ir Brunono Kverfurtiečio veikloje“, - kalbėjo vyskupas Jonas Boruta. (jm)