Tarptautinė konferencija Kaune: "Evangelizacija šiandienos pasaulyje"

Balandžio 28 d. VDU Katalikų teologijos fakulteto Didžiojoje auloje vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Evangelizacija šiandienos pasaulyje: ištakos, iššūkiai, perspektyvos“. Konferencija skirta apaštalo Pauliaus gimimo 2000 metų jubiliejui ir Evangelijos skelbimo Lietuvoje tūkstantmečiui paminėti. Pranešimus skaitė žymūs teologai iš Lenkijos, Baltarusijos, Italijos, JAV, Didžiosios Britanijos. Aktuali šiandieninės evangelizacijos tema patraukė taip pat ir pastoracijoje dirbančius Lietuvos kunigus, kartu su kariuomenės ordinaru atvykusius karo kapelionus, klierikus, teologijos studentus.

„Šv. Brunono širdyje buvę daug Viešpaties ugnies“, – taip sveikinimo žodyje sakė arkiv. S. Tamkevičius, primindamas Evangeliją į mūsų kraštus nešusį misionierių. Šios ugnies, pasiaukojimo ir širdies, taip reikalingų evangelizacijoje, ganytojas ir palinkėjo konferencijos dalyviams. Juos taip pat pasveikino ir VDU rektorius prof. Zigmas Lydeka, o KTF dekanas dr. Benas Ulevičius išreiškė viltį, jog šis renginys padės sugrįžti prie tikrojo evangelizacijos bei reevangelizacijos šaltinio – Jėzaus Kristaus.

Plenariniame posėdyje perskaityti trys pranešimai. Pirmąjį – Evangelizacija ekumeninio ir tarpreliginio dialogų kontekste – skaitė arkivyskupas dr. Tadeuszas Kondrusiewiczius, (Tarptautinė Eurazijos MA, Minskas, Baltarusija). Minsko arkivyskupas pabrėžė mūsų šalių kaimynystę ir bendras krikščioniškas šaknis bei pasidalijo džiugia žinia, kad kaimynai baltarusiai yra įsteigę visuomeninį komitetą ir rengiasi t. p. paminėti krikščionybės tūkstantmetį. Savo pranešime arkiv. T. Kondrusiewiczius apibūdino šiuolaikinio pasaulio iššūkius – globalizaciją, moralinį reliatyvizmą, kraštutinį liberalizmą, bei kt. ir pabrėžė, jog „dinamiškos permainos neleidžia Bažnyčiai likti nuošalyje“, todėl mūsų dienų evangelizacija vyksta ypatingomis sąlygomis, kai žmogus siekia būti laisvas nuo visko. Tad šiandien dar labiau turim ginti dvasines vertybes, o tam reikia solidarumo, vienybės, visų krikščionių dovanų ir charizmų – ir katalikų, ir stačiatikių. „Evangelizacijos pareiga liečia visų konfesijų krikščionis,“ – sakė prelegentas, drauge primindamas Jono Pauliaus II ekumeninių iniciatyvų paraginimus bei Benedikto XVI mintį pontifikato pradžioje siekti matomos krikščionių vienybės. Pranešime aptartas šiuolaikinio liberalizmo keliamas pavojus religinei žmogaus tapatybei, nes religiją siekiama išstumti į privačią erdvę, ji tampa kliūtis humanizmo „diktatūrai“, kuri absoliutina žmogiškąsias vertybes. „Kita vertus, matyti, jog milijonams žmonių prasminga būti tikinčiais, jie pasirengę atiduoti už tikėjimą savo gyvenimą“, – sakė arkiv. T. Kondrusiewiczius, išreikšdamas džiaugsmą, kad „religinis etapas žmonijos istorijoje dar nėra pasibaigęs, o tikėjimas žmogų gali įkvėpti kaip ir anksčiau“. Kaip galimą atsakymą į šiuolaikinį liberalųjį humanizmą arkivyskupas iškėlė visų, savo jėgas suvienijusių, krikščionių dialogą su pasauliu, kuriam tikrai reikia ne konfliktų, o veiksmingo Gerosios naujienos skelbimo vykdant Kristaus priesaką visus padaryti jo mokiniais (plg. Mt 28, 19).

Antrąjį pranešimą Šventasis Paulius, Tautų apaštalas ir Evangelijos skelbėjas: žvilgsnis iš šiandienos perspektyvos skaitė kun. prof. dr. Giorgio Zevini (Popiežiškasis saleziečių universitetas, Roma, Italija). Jis klausytojų mintis kreipė į šv. Paulių, per 15 evangelizacijos metų įvairiais būdais nukeliavusį 10 tūkst. kilometrų ir savo skelbimu įvedantį į patį Evangelijos centrą – Jėzų Nukryžiuotąjį. Pasak prelegento, Europa šiandien pasižymi gana pagoniškomis religingumo formomis, europiečiai turi iš naujo atrasti Dievą, o Europos žemyno evangelizuotojai – iš naujo užsidegti skelbimo įkarščiu.

Trečiąjį pranešimą Mistinės patirties reikšmės evangelizacijai įvertinimas remiantis šv. Pauliaus pavyzdžiu skaitė kun. prof. habil. dr. Marek Chmieliewski (Jono Pauliaus II katalikiškasis Liublino universitetas, Lenkija). Prelegentas sakė, jog „ir kiekybiniu, ir kokybiniu aspektu Pauliaus evangelizavimo patirtis yra neprilygstama“ ir priskyrė apaštalo asmeniui neabejotinai būdingos mistinės patirties kaip aukščiausios dvasinio gyvenimo pakopos, ypatingos Dievo malonės veikimo, paliekančio neišdildomą žymę ir pasiryžimą tai ginti net savo gyvybės kaina. Pranešime tvirtinta, jog Pauliaus skelbimas buvo ne studijų, įgyto žinojimo rezultatas, bet kilęs iš paties Kristaus, jo mistinio patyrimo.

Po pietų konferencijos dalyviams buvo pasiūlytas darbas trijose sekcijose. Pirmojoje aptarta Evangelizacijos šiandienos pasaulyje tema. Be kitų svarių pranešimų, Kauno arkivyskupijos augziliaras vysk. J. Ivanauskas konferencijos dalyvius supažindino su sielovadiniais prioritetais arkivyskupijoje švenčiant tūkstantmečio jubiliejų ir sakė, jog jie ir labai tradiciniai, ir atitinkantys dabarties aktualijas, ir labai konkretūs, atspindintys arkivyskupijos antrojo sinodo numatytą sielovados perspektyvą. Kun. dr. R. Dulskis nauju aspektu apžvelgė Šv. Brunono, mistiko ir apaštalo, figūrą evangelizacinės Bažnyčios misijos kontekste – misionierių subrandinusi kontempliatyvioji bendiktiniškųjų kamaldulių dvasia, vėliau darniai derėjusi su jo nepaprastu veiklumu.

Antroji sekcija buvo skirta šv. Pauliui, trečioje aptartos evangelizacijos galimybės praktinėje pastoracijoje. Naujų evangelizacijos įžvalgų ir impulsų suteikusi konferencija baigėsi šv. Mišiomis Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje.

Balandžio 27 d. KTF Didžiojoje auloje dvi VDU KTF doktorantės Vilija Karaliūnaitė ir Aušra Eidukaitytė apgynė daktaro disertacijas. Pirmosios tema „Pastoraciniai Švenčiausiojo Sakramento kulto ypatumai Lietuvoje  iki Vatikano II Susirinkimo liturginės reformos“, antrosios – „Katalikų dalyvavimo politikoje pastoracinė intelektualizacija“. (Darius Chmieliauskas, Kauno arkivyskupijos spaudos tarnyba)