Šventojo Sosto pastabos JT konferencijoje prieš rasizmą

Tebesitęsia ginčai dėl JT konferencijos prieš rasizmą Ženevoje, kuri prasidėjo balandžio 20-ąją ir baigiasi šį penktadienį, balandžio 24 dieną. Kaip žinia, demokratinio pasaulio nuomonė dėl dalyvavimo joje pasidalijo į dvi dalis. Viena dalis valstybių, numatydama, jog kai kurios valstybės pasinaudos konferencijos tribūna savo antipatijoms prieš Izraelį ir jo tradicines sąjungininkes išreikšti, nusprendė boikotuoti konferenciją. Kitos dalies nuomone, „tuščios kėdės“ politika buvo blogas pasirinkimas. Priešingai, reikėjo dalyvauti konferencijoje ir aiškiai pareikšti bei ginti savo poziciją. Šis nuomonių pasidalijimas nepakito ir konferencijai einant į pabaigą. Konferenciją boikotavusios Italijos atstovo žodžiais ji „sterili ir nenaudinga“, o konferencijoje dalyvavusios Prancūzijos diplomato požiūris priešingas. Anot jo, nepaisant kontraversiškos ir kraštutinės Irano prezidento kalbos pirmadienį, galutinėje konferencijos deklaracijos redakcijoje įrašyta viskas, ko Vakarų valstybės pageidavo, o abejones kėlusios formuluotės pašalintos. Ši deklaracija daugumos balsavimu buvo priimta šį trečiadienį.
Taipogi trečiadienį konferencijos prieš rasizmą Ženevoje dalyviams kalbėjo Šventojo Sosto delegacijos vadovas arkivyskupas Silvano Tomasi. Šventasis Sostas taip pat palaikė poziciją, kad kovoje su rasimu ir antisemitizmu galima daugiau pasiekti dalyvavimu konferencijoje, nei jos boikotavimu.
Arkivyskupas Tomasi, visoms rasizmo formoms būdingu elementu įvardijęs nuostatą, jog kai kurios žmogiškos būtybės turi mažiau orumo ir vertės nei kitos, pabrėžė, kad katalikų Bažnyčia yra pasiryžusi aktyviai kovoti rasinę diskriminaciją. Anot jo, kova prieš rasizmą yra sąlyga socialiniam teisingumui, taikai, demokratijai ir vystymuisi.
Šiandien globalizacija priartino asmenis ir tautas vienas prie kito. Tačiau šis suartėjimas savaime nesukuria sąlygų konstruktyviai ir taikiai bendrystei. Konstatuojame, jog rasizmas bei ksenofobija ir toliau gyvuoja. Greta senų formų atsiranda naujos. Pavyzdžiui, požiūris į reguliarius ir nereguliarius migrantus, juos vejant į getus, išmetant iš socialinio ir politinio gyvenimo. Krikščionių persekiojimas, įkalinimas ar net žudymas dėl religinių motyvų taip pat yra viena iš ksenofobijos formų. Neretai nuo diskriminacijos kenčiančios grupės stovi ant žemiausio ekonominio laiptelio. Tai rodo, kad rasizmas ir skurdas yra susiję.
Šventojo Sosto delegacijos vadovas atkreipė dėmesį į šiuolaikinės eugenikos gundymus – dirbtinio apvaisinimo ir kitokiomis technologijomis pradėti atrinkinėti, kurie žmogaus embrionai yra „tinkami“ gimimui, o kurie „netinkami“. O jei gims su „netinkamomis“ savybėmis, tai ar nebus vertinamas blogiau? Ar taip nekyla pavojus sukurti „kategorijos“ žmonių, kurie ne tokie „geri“ kaip kiti?
Kovoje prieš rasizmą yra būtini du vienas kitą papildantys veiksniai. Viena, tai politinė valia ryžtingai siekti bendrojo gėrio. O pastarojo vienas iš aspektų ir yra visų rasizmo formų išnaikinimas. Juk be to gėris nebūtų „bendras“ visiems visuomenėms nariams. Antra, vargu ar įstatymai prieš rasizmą bus veiksmingi, jei nebus lydimi vidinio įsitikinimo, širdies nusistatymo. Reikia plataus ugdymo, kuris keistų mentalitetą ir požiūrį į kitus. Reiktų taipogi kritiškai peržiūrėti mokyklinius tekstus, stereotipus. Ne ką mažesnis vaidmuo tenka žiniasklaidai, kuri stipriai veikia visuomenės nuostatas.
Tikėjimo bendruomenės gali labai daug kuo prisidėti kovoje prieš rasizmą ir ksenofobiją, pabrėžė arkivyskupas Tomasi. Kalbėdamas konkrečiai apie katalikų Bažnyčią, jis minėjo platų jos švietimo ir sveikatos apsaugos institucijų tinklą. Vienas iš krikščionybės principų yra tai, kad visi žmonės, visi iki vieno, yra sukurti pagal Dievo atvaizdą ir turi vienodą orumą bei vertę. Šis principas atmeta bet kokį rasizmą, kuris, kaip minėta, vienus ar kitus asmenis nuvertina. Ši nuostata yra perduodama katalikiškose mokyklose, vadovaudamasi šia nuostata Bažnyčios institucijos slaugo ligonius, nepriklausomai nuo jų kilmės ar pažiūrų.
Kalbėdamas apie religinių mažumų diskriminacijos problemą, arkivyskupas Tomasi sakė, kad geriausias kelias ją įveikti yra pilnas religijos laisvės įgyvendinimas tiek individualiu, tiek kolektyviniu lygmeniu. (rk)