Vatikano spaudos salės komentarai po Irano prezidento pasisakymo JT konferencijoje prieš rasizmą

Ne vienas komentatorius pirmąją Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) konferencijos prieš rasizmą, vykstančios Ženevoje, dieną pavadino „farsu“, mat vieta kovai prieš rasizmą tapo vieta antisemitiniams pareiškimams. Tokį vertinimą išprovokavo Irano prezidento Ahmadinejado kalba, nukreipta prieš Izraelį, prieš jį remiančias Jungtines Amerikos Valstijas ir kitas Vakarų pasaulio šalis.

Šiuo metu, balandžio 20-24 dienomis, Ženevoje vykstančioje konferencijoje yra peržiūrimi 2001 metais Durbane, Pietų Afrikos respublikoje, vykusios konferencijos prieš rasizmą ir rasinę diskriminaciją veiksmų programos rezultatai. 2001-ųjų metų Durbano konferencija taip pat buvo labai polemiška dėl tų pačių motyvų: dėl ypatingai neigiamo Izraelio įvertinimo, pavadinant jį „rasistine valstybe“. Bet, kaip ironiškai stebėjosi kritikai, kažkodėl panašaus dėmesio nesulaukė diskriminaciniai režimai Afrikoje, Azijoje, Lotynų Amerikoje bei tose pačiose šalyse, kurios Izraelį pavadino „rasistiniu“.

Dar gerokai prieš prasidedant konferencijai Ženevoje, buvo spėjama, kad ji gali baigtis taip, kaip ir 2001 metais. Apžvalgininkų ir diplomatų įtarumą pelnė didelis tradicinių Izraelio nedraugių, islamo pasauliui priklausančių valstybių aktyvumas, tame tarpe ir Irano, ruošiant konferenciją prieš rasizmą.

Tad dar prieš prasidedant konferencijai tarptautinė demokratinė bendruomenė pasidalijo į dvi dalis. Viena dalis palaikė Izraelio siekį boikotuoti konferenciją Ženevoje. Šios pozicijos šalininkai teigė, kad dalyvavimas konferencijoje įteisintų anti-izraelietišką nusiteikimą, suteiktų jam svorio. Be to, labai kritiškai buvo žiūrima į Ženevos konferencijos deklaracijos turinį. Boikoto politiką pasirinko, be Izraelio, JAV, Kanada, Australija, Naujoji Zelandija, taip pat Europos Sąjungos (ES) narės Italija, Lenkija, Vokietija ir Olandija.

Vis dėlto kitos valstybės, taip pat 22 ES narės, o tarp jų ir Lietuva, nusprendė dalyvauti konferencijoje ir jos neboikotuoti dėl dviejų motyvų. Kaip komentavo Prancūzijos užsienio reikalų ministras, pirma, kad vietoje būtų galima duoti atkirtį antisemitiniams pareiškimams, antra, kad nebūtų prarasta proga spręsti globalios rasizmo problemos, kuri vis tik yra daug platesnė, nei įsišaknijęs islamo valstybių ir Izraelio priešiškumas. Šią perspektyvą pasirinko ir Šventojo Sosto delegacija.

Po Irano prezidento Ahmadinejado kalbos pirmadienį iš konferencijos pasitraukė Čekija, šiuo metu pirmininkaujanti Europos Sąjungai. Visos Europos Sąjungos vardu ji paskelbė komunikatą, jog „Europos Sąjunga griežčiausiais žodžiais atmeta prezidento Ahmadinejado požiūrį, jog Izraelyje yra rasistinis režimas“, tačiau priduria, kad dauguma ES šalių toliau dalyvaus konferencijoje ir rems paskutinę Ženevos konferencijos deklaracijos redakciją.

Dėl šios deklaracijos teksto vyko intensyvios derybos ir buvo pasiekta, kad iš jos būtų išmestos dviprasmiškos, galimai prieš Izraelį nukreiptos frazės, įrašytos aiškios formuluotės apie žydų holokaustą, kurį Iranas neigia, bei apie teisę į žodžio ir sąžinės laisvę.

Šventasis Sostas jau susilaukė kritikos iš tos pusės, kuri manė, kad konferencijos boikotas yra geriausias kelias atsakyti antisemitizmui ir dalyvavimo konferencijoje faktą tapatino su paramą Iranui.

Vengiant nereikalingų interpretacijų, Vatikano spaudos salė paskelbė du komentarus. Pirmadienį Vatikano spaudos salės direktorius pareiškė, kad Šventojo Sosto delegacija konferencijoje dalyvauja dėl to, kad joje mato progą ir galimybę spręsti pasaulines rasizmo problemas. Šventajam Sostui yra priimtina galutinė Ženevos deklaracijos redakcija po to, kai iš jos buvo pašalintos abejones keliančios formuluotės. Kalbant apie Irano prezidento pasisakymą, tai jis „neina teisinga kryptimi“, jame buvo „kraštutinių ir nepriimtinų pareiškimų“, nors ir susilaikyta nuo viešo holokausto ar Izraelio teisės egzistuoti neigimo.

Antradienį paskelbtas dar vienas Vatikano Spaudos salės komunikatas. Jame primenami popiežiaus Benedikto XVI sekmadienį, po vidudienio maldos pasakyti žodžiai, kuriais linkima, kad Konferencijos Ženevoje dalyviai dirbtų dialogo dvasia, stengiantis padaryti galą visoms rasinės diskriminacijos formoms ir iškeliant žmogaus orumo visuotinę vertę.

Todėl, rašoma antradienio komunikate, Šventasis Sostas nepritaria Jungtinių Tautų Organizacijos forumo panaudojimui politikų pozicijoms, kraštutinėms ir įžeidžiančioms, prieš bet kokią valstybę. Tai nepadeda dialogui ir provokuoja nepriimtiną konfliktiškumą. Priešingai, reikia kartu dialoguoti, kaip būtų galima veiksmingai kovoti prieš rasizmą ir netoleranciją, nuo kurios šiandien kenčia vaikai, moterys, afrikiečių kilmės asmenys, migrantai, čiabuvių bendruomenės visuose pasaulio kraštuose. Šventasis Sostas, atnaujindamas popiežiaus kvietimą, užtikrina, kad su tokia nuostata jo delegacija dalyvauja ir dirba konferencijoje. (rk)