Dievo tarnaitės Adelės Dirsytės 100-ųjų gimimo metinių minėjimas

Balandžio 19 d., švenčiant Dievo Gailestingumo sekmadienį, Kaune paminėtos Dievo tarnaitės Adelės Dirsytės 100-osios gimimo metinės. Paminėjimas prasidėjo Kauno arkikatedroje bazilikoje iškilmingomis šv. Mišiomis. Dievo tarnaitės A. Dirsytės atminimas vėliau buvo pagerbtas renginiu arkivyskupijos konferencijų salėje.

Šv. Mišioms vadovavęs arkivyskupas Sigitas Tamkevičius gausiai susirinkusius pamaldų dalyvius kvietė melsti Viešpaties malonės, kad Dievo tarnaitė, Kauno arkivyskupijos bei visos Lietuvos tikėjimo kankinė Adelė Dirsytė būtų paskelbta palaimintąja.

Arkiv. S. Tamkevičius per pamokslą atkreipė dėmesį į sekmadienio Dievo žodį, sakantį, jog „kiekvienas, kas tiki, <...>, yra gimęs iš Dievo“ (1 Jn 5, 1). Ir tik „gimusieji iš Dievo“, pažinę Kristų, ganytojo žodžiais tariant, gali pasipriešinti pasaulį pavergusiam blogiui. „Adelė Dirsytė paliko didžiausią pavyzdį, ką reiškia būti gimusiam iš Dievo“, – sakė ganytojas trumpai pristatydamas Dievo tarnaitės gyvenimą, po veiklių, tarnavimo kitiems metų pasibaigusį nežmoniškiausiomis kalėjimo sąlygomis, bet ir tada išlaikiusį tikėjimą bei viltį. Pasak ganytojo, režimai ilgainiui nugrimzta į užmarštį, tačiau blogis pasaulyje tebeegzistuoja „Tik tikėjimas atveria žmogui akis, tik su juo žmogus įgyja jėgų įveikti blogį“, – sakė arkiv. S. Tamkevičius, kviesdamas neprarasti budrumo šiandienio, ypač klastingai pavergiančio, blogio akivaizdoje, ragindamas pasitikėti gailestingąja, visa nugalinčia Jėzaus meile.

Po šv. Mišių susirinkusieji konferencijų salėje turėjo galimybę apžiūrėti A. Dirsytės artimųjų rūpesčiu parengtą parodą. Joje kankinyste už tikėjimą pasibaigusį, tačiau nuolat tėvynės laisvės viltį palaikiusį A. Dirsytės gyvenimą, darbus atspindėjo fotografijos, likęs asmeninis albumas bei įvairūs daiktai (tarp jų – ir išsaugoti tautiniai drabužiai), kitos šeimos relikvijos, dokumentai, taip pat ir liudijantys šiurpią įkalinimo bylą, iš lagerių rašytų laiškų fragmentai, maldaknygės „Marija, gelbėk mus“ leidimai.

Renginys, kuriame dalyvavo arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, augziliaras vyskupas Jonas Ivanauskas, kurijos kancleris mons. Adolfas Grušas, prel. Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS, mons. Artūras Jagelavičius, A. Dirsytės giminės, Sibiro kalėjimus išgyvenusieji amžininkai, įvairių kartų ateitininkų atstovai, prasidėjo Kauno A. Stulginskio vidurinės mokyklos moksleivių ateitininkų literatūrine-menine kompozicija „Meilė, nušviesta kančios“. Jaunieji atlikėjai muzikos garsais, raiškiai skaitomais pačios A. Dirsytės kurtais tekstais prieš klausytojų akis skleidė jos kilnių idealų bei krikščioniškųjų vertybių pasaulį.

Išsamų pranešimą „Maldaknygė Marija, gelbėk mus ir Lietuvos išlaisvinimas“ perskaitė kun. Robertas Grigas. Aptardamas  šios maldaknygės dvasinę gelmę, atspindinčią represuotųjų ištikimybę Kristui, kun. R. Grigas pabrėžė jos svarbą ir visai Lietuvos išlaisvinimo bylai: Sibiro lietuvaičių maldaknygė Marija, gelbėk mus buvo pirmoji kregždė, pralaužusi geležinę uždangą, o tūkstantinių tiražų įvairiakalbiai jos leidimai (neretai su įvadais apie skaudžią persekiojamos Lietuvos Bažnyčios ir tautos padėtį) žadino solidarumą su okupuotos Lietuvos žmonėmis, skatino moralinį, politinį jų palaikymą pasaulyje. Pranešime buvo atkreiptas dėmesys į du svarbius maldyno dvasinius-moralinius akcentus: maldose keliamas tautai gyvybiškai svarbus jaunimo skaistumas bei šeimos dora, meldžiamasi už gyvus ir mirusius laisvės kovotojus – tautos karžygius, tačiau ir budeliams prašoma Viešpaties gailestingumo. Pranešime teigta, jog sovietmečiu pogrindžio sąlygomis leistose maldaknygėse – „vargo meto dvasinėje duonoje“ – spausdintos ir A. Dirsytės maldaknygės, kaip, beje, ir Lietuvos partizanų, maldos. „Maldaknygės Marija, gelbėk mus puslapiuose užkoduota Lietuvos išlaisvinimo misija, tautos atgimimas per ištikimybę Dievui. Ji tebėra aktuali ir šiandien“, – tvirtino kun. R. Grigas iškeldamas ir šiandienos krikščionims aktualų A. Dirsytės autentiško tikėjimo pavyzdį, mokantį kilti aukščiau ir siekti daugiau.

A. Dirsytės atminimą pagerbusiems dėkojusi jos giminaitė Aušra Valevičienė pakvietė dalyvauti gimimo šimtmečio minėjimo renginiuose Vilniuje, Tuskulėnų memorialiniame komplekse (balandžio 25 d.), bei A. Dirsytės gimtinėje Šėtoje. (Darius Chmieliauskas, Kauno arkivyskupijos informacijos tarnyba)