JTO konferencija dėl kovos prieš rasizmą pateko į kontroversijų sūkurį. Šventojo Tėvo paraginimas

Balandžio 20-24 dienomis Šveicarijoje, Ženevoje, vyksta Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) konferencija, skirta peržiūrai 2001-aisiais Pietų Afrikos respublikoje vykusios konferencijos prieš rasizmą, rasinę diskriminaciją, ksenofobiją ir susijusią netoleranciją. Tačiau, atrodo, konferencija pakliuvo į akligatvį dar prieš jai prasidedant.

Konferencijoje nedalyvaus tokios tarptautinėje arenoje svorį turinčios šalys, kaip Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada, Vokietija, Australija, Italija, Izraelis. Apie savo nedalyvavimą pranešė Olandija ir Lenkija.

Visų šių valstybių atsisakymo motyvas yra nuostata, jog konferencija galimai taps platforma kai kuriems politiniams pareiškimams, kuriems jos neturi jokio noro pritarti, konkrečiai, antisemitizmui ir islamo kritikos uždraudimui.

Anot Izraelio, ši konferencija yra jam priešiškų (islamo) valstybių žaidimas, kuriuo siekiama jį pasmerkti. Dėl tokio pat vertinimo Izraelis ir JAV pasitraukė ir iš 2001 metų Durbano konferencijos.

Antras motyvas, kaip minėta, buvo „islamo kritikos“ varžymas. Jau kurį laiką islamo valstybės bando JT dokumentuose įtvirtinti „religijos šmeižto“ sąvoką. Jos teigia, kad tai būtų viena iš religijos laisvės apsaugos normų, tramdanti patyčias religijos ir tikinčiųjų atžvilgių. Tačiau jų kritikai teigia, jog už viso to slepiasi ne religijos laisvės gynimas, tačiau siekis varžyti kritiškas nuostatas islamo atžvilgiu. Esą kiekviena kritiška pastaba galės būti pavadinta „šmeižimu“, nes bus vertinama tik iš pačios religijos išpažinėjų pusės.

Konferencijos paruošiamuosiuose darbuose buvo dėta daug pastangų sukurti visoms pusėms priimtina kompromisą. Iš ruošiamos deklaracijos teksto buvo pašalinta „religijos šmeižimo“ sąvoka, taip pat keičiamos formuluotės, kurios, anot kritikų, buvo persisunkusios antisemitizmu. Galiausiai buvo įrašytas punktas, jog žydų „Holokaustas negali būti užmirštas“. JAV pareiškė, jog tai pozityvūs, bet nepakankami poslinkiai, o Izraelio nuomone tai tik dekoratyviniai pakeitimai, nekeičiantys esmės, mat nepašalinta nuoroda į 2001 metų Durbano konferencijos deklaraciją, kurioje Izraelis buvo kritikuojamas, yra kitų dviprasmybių.

Vis tik konferencijoje dalyvaus tokios valstybės, kalbant apie Vakarų pasaulį, kaip Prancūzija ir Didžioji Britanija. Konferencijos organizatoriai apmaudavo, kad konferencija buvo taip politizuota, kad dėl kelių siaurų motyvų, kurie galėjo būti peržengti debatų ir kompromiso dėka, kenčia daug platesnių problemų sprendimas. Šia linkme kalbėjo JTO aukštoji komisarė žmogaus teisėms, iš Pietų Afrikos kilusi Navanethem Pillay, kuri moderuos konferencijos darbus. Pirmadienio ryte, konferencijos Ženevoje atidarymo metu, tą patį akcentavo JTO generalinis sekretorius Ban Ki-moon. Anot jų, rasinio diskriminavimo problema, kitataučių ir emigrantų diskriminacija liečia dešimtis ar net šimtus milijonų asmenų visame pasaulyje, visai nepriklausomai nuo jų religinių ir politinių pažiūrų. Dėl konferencijos Ženevoje išankstinio boikotavimo iš įtakingų šalių pusės gali būti prarasta proga žengti žingsnį pirmyn kovoje su rasizmu ir kitataučių diskriminacija.

Su šiuo požiūriu konferencijoje Ženevoje dalyvauja ir Šventojo Sosto delegacija, vadovaujama arkivyskupo Silvano Tomasi, nuolatinio Šventojo Sosto stebėtojo JT institucijose Ženevoje.

Galima sakyti, kad Šventojo Sosto delegacijos užduotis bus perteikti popiežiaus Benedikto XVI išsakytas nuostatas ir žodžius, kuriuos Šventasis Tėvas pasakė šį sekmadienį, balandžio 19-ąją dieną, po vidudienio maldos.

Popiežius pažymėjo, kad, nepaisant istorijos pamokų, vis dar egzistuoja tokie neigiami reiškiniai, kaip rasizmas, rasinė diskriminacija, ksenofobija ir su tuo susijusi netolerancija. Jis citavo Durbano konferencijos deklaracijos žodžius, jog „visos tautos ir visi asmenys sudaro vieną šeimą, turtingą skirtingumu“, prisideda prie „civilizacijos ir kultūrų progreso“, taip sukuriant bendrą žmonijos paveldą. Tolerancijos, pliuralizmo ir pagarbos sklaida turi vesti prie labiau atviros visuomenės.

Šventojo Tėvo nuomone, šias nuostatas reikia įgyvendinti konkrečiais veiksmais tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu. Tam ypač pasitarnautų platus ugdymo darbas, kuriuo būtų stiprinama pagarba žmogaus orumui ir pamatinėms jo teisėms. Bažnyčia, iš savo pusės, tvirtina, kad tik žmogaus orumo, sukurto pagal Dievo atvaizdą ir panašumą, pripažinimas gali tapti tvirtu pamatu tokiam įsipareigojimui. Iš šios bendros kilmės kyla ir bendras žmonijos likimas, kuris kiekviename žmoguje turi žadinti solidarumo ir atsakomybės jausmą.

Nuoširdžiai linkiu, - sakė popiežius, - kad Ženevos konferencijoje susirinkę delegatai dirbtų kartu su dialogo ir abipusio priėmimo dvasia tam, kad būtų padarytas galas visoms rasizmo, diskriminacijos ir netolerancijos formoms, žengiant žingsnį link visuotinės žmogaus orumo vertės ir jo pamatinių teisių įtvirtinimo.

Deja, nepaisant to, kad konferencija Ženevoje yra rengiama Jungtinių Tautų, nepaisant to, kad popiežius viešai išsakė nuostatas, kuriomis vadovausis Šventojo Sosto delegacija, jau atsirado komentatorių, kuriems atrodo, kad Šventasis Sostas tiesiog privalėjo atsisakyti dalyvauti šioje konferencijoje. Nors sunku suprasti kodėl, bet jiems Šventojo Sosto dalyvavimo konferencijoje faktas savaime prilygsta paramai antisemitizmui ir prieš Izraelį nusistačiusiam frontui, o ne bandymui kalbėti apie globalią rasinio ir kitataučių diskriminavimo problemą. (rk)