Audiencijoje Šventasis Tėvas priėmė pranciškonų šeimos narius

800-ų metų ordino įsteigimo jubiliejų tris dienas Asyžiuje minėję pranciškonų šeimos nariai šeštadienį Kastelgandolfe, popiežiaus vasaros rezidencijoje, susitiko su Benediktu XVI.

Susitikime su Šventuoju Tėvu dalyvavo įvairios pranciškonų šeimos atšakos, susiformavusios laiko bėgyje. Pirmiausia vyrų vienuolijų, paprastai vadinamų tiesiog Mažaisiais broliais arba Pirmuoju ordinu, nariai: pranciškonai, pranciškonai kapucinai ir pranciškonai konventualai.

Kastelgandolfe netrūko Trečiojo ordino atstovų – Pranciškaus dvasingumu Evangeliją norinčių sekti pasauliečių. Galiausiai popiežius sveikino „Antrąjį ordiną“: kontempliatyvaus ir uždaro gyvenimo vienuoles klarises. Jos negalėjo atvykti į popiežiaus audienciją, tačiau, be abejo, joje dalyvavo maldoje.

Savo kalboje pranciškonų šeimai Šventasis Tėvas pirmiausia dėkojo Dievui už pranciškonų pašaukimą, o po to patiems pranciškonams už jų indėlį, duodamą visai Dievo Tautai.

Pranciškonų ordino istoriją popiežius prilygino mažam upeliukui, kuris vėliau tampa didele upe. To upeliuko pradžia yra Pranciškaus atsivertimas. Šventasis Tėvas pažymėjo, tai susiedamas su šv. Pauliaus metų minėjimu Bažnyčioje, jog Pranciškui paraidžiui tinka tokie apaštalo Pauliaus žodžiai iš laiško Galatams: „esu nukryžiuotas kartu su Kristumi. Aš gyvenu, tačiau nebe aš, o gyvena manyje Kristus. Dabar, gyvendamas kūne, gyvenu tikėjimu į Dievo Sūnų, kuris pamilo mane ir paaukojo save už mane“.

1223 metų reguloje Pranciškus rašė, jog „Mažųjų brolių regula ir gyvenimas yra šis – sekti mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Evangelija“.

Evangelija kaip gyvenimo taisyklė – taip, anot popiežiaus Benedikto, galima apibendrinti Pranciškaus gyvenimą, jo žavesį ir amžiną aktualumą. Pranciškus tarsi pats tapo gyva evangelija, traukiančia link Kristaus visų laikų moteris ir vyrus, ypač jaunuolius, kurie linkę radikalumui teikti pirmenybę.

Pranciškuje ir pirmuosiuose jo bičiuliuose evangelišką autentiškumą atpažino ir parėmė tiek Asyžiaus vyskupas Guido, tiek popiežius Inocentas III.

Bet, pasak Benedikto XVI, galėjo būti ir kitaip. Pranciškus galėjo neatvykti pas popiežių. Jo laikmečiu buvo daug naujų judėjimų ir grupių, kai kurios iš jų save priešpastatė Bažnyčiai kaip institucijai ar bent jau nesiekė jos pripažinimo. Be abejo, polemiška nuostata hierarchijos atžvilgiu būtų pritraukusi Pranciškui nemažai pasekėjų. Tačiau jis pasielgė priešingai: savo kelio pradžioje kartu su pirmaisiais mokiniais atvyko pas popiežių. Tai rodo jo autentišką bažnytinę dvasią. Tas mažas Pranciškaus ir jo pirmųjų draugų „mes“ buvo suvoktas viduje didžiojo Bažnyčios „mes“. Pranciškų priėmęs popiežius tai atpažino ir įvertino.

Antra vertus, popiežius galėjo nepritarti Pranciškaus gyvenimo planui. Galime labai lengvai įsivaizduoti, kad būtent taip Inocentui III patarė kai kurie jo patarėjai, kuriems Pranciškaus brolių būrelis pasirodė panašus į to laiko eretiškus judėjimus. Vis tik popiežius, gerai informuotas Asyžiaus vyskupo Guido ir kardinolo šv. Pauliaus Jono mokėjo atskirti Šventosios Dvasios iniciatyvą ir priimti bei padrąsinti gimstančią „mažųjų brolių“ bendruomenę.

Popiežius Benediktas XVI linkėjo pranciškonams eiti jų ordino steigėjo Pranciškaus, taip pat Klaros Asyžietės pėdomis: prarasti savo gyvenimą dėl Jėzaus ir Jo Evangelijos tam, kad jis būtų išgelbėtas ir duotų gausių vaisių.

Viename iš garsių pasakojimų apie Pranciškų pasakojama, jog jis sustojo pasimelsti prie šv. Damijono bažnytėlės. Maldos metu Nukryžiuotasis prakalbo Pranciškui, prašydamas jo atstatyti griūvančius jo namus. Iš pradžių Pranciškus suprato tai tiesiogiai ir tik vėliau susivokė, jog kalbėta ne apie pastatą, o apie Bažnyčios dvasinį atnaujinimą.

Perfrazuodamas šį pasakojimą popiežius Benediktas XVI pranciškonų šeimai sakė, jog ir šiandien jie turi tęsti atstatymo misiją. Neseniai žemės drebėjimas Abrucų regione Italijoje apgriovė daug bažnyčių. Bet yra ir dar didesnių griūčių, liečiančių asmenis ir bendruomenes.

Kaip ir Pranciškus, pradėkite nuo savęs. Esame pirmieji namai, kuriuos Dievas nori atstatyti. Jei būsite pajėgūs save atnaujinti Evangelijos dvasioje, padėsite ir toliau Bažnyčios ganytojams Kristaus sutuoktinės veidą daryti vis gražesniu. To popiežius, kaip ir pačioje pradžioje, šiandien laukia iš jūsų, - pranciškonų šeimos atstovams sakė Šventasis Tėvas, suteikdamas visiems savo apaštalinį palaiminimą. (rk)