Šv. Pauliaus metai Romoje. Karolingų Biblijos ekspozicija.

Šv. Pauliaus už Mūrų benediktinų abatija Romoje pirmą kartą viešai eksponuos vieną iš savo nepaprastų lobių – IX amžiaus Bibliją. Ta pačia proga ir pati tūkstantmetė abatija, paprastai uždaryta lankytojams, visiems norintiems išvysti Bibliją atvers duris. Ši iniciatyva yra vienas iš apaštalo Pauliaus metų, kuriuos mini visa katalikų Bažnyčia, renginių. Paroda veiks nuo balandžio 19 iki birželio 29 dienos, kada Bažnyčia minės apaštalų Petro ir Pauliaus iškilmę.

IX amžiaus Biblija yra viena iš tų knygų, kurios turi savo veidą ir savo istoriją. Tai 366 didelių puslapių rankraštis, išrašytas kaligrafiniais rašmenimis ir ištapytas nuostabiomis miniatiūromis.

Žvelgiant plačiau, ji yra dalis pačios knygos istorijos Vakarų Europoje. Skaitydami apie ją rasime įvairius pavadinimus: „Karolingų Biblija“, „Karolio II Plikagalvio Biblija“, „šv. Pauliaus Biblija“. Kiekvienas iš šių vardų nusako vieną ar kitą istorijos dalį.

„Karolingų Biblija“ ji vadinama todėl, kad jos pagaminimo metu dabartinę Prancūziją ir kitas plačias teritorijas Europoje valdė karolingų dinastijos frankų valdovai. Be abejo, iš jų garsiausias yra Karolis Didysis. IX amžiuje karolingų valdymą lydėjo ne tik karinė ekspansija, administracijos reformos ir politiniai manevrai, bet ir kultūrinis atgimimas, dažnai vadinamas „karolingų renesansu“.

Nors šis kultūrinis atgimimas palietė daug sričių, daug menų, tačiau vienas iš būdingiausių jo bruožų buvo rašto, gramatikos, galų gale, „knygos“ atgimimas. Rašoma dažniausiai buvo lotynų, tuo metu visuotine mokslo, literatūros, teisės kalba, tačiau savo būdu – vadinamuoju „karolingų mažuoju (minusculus)“ šriftu. Šis šriftas, susiformavęs VIII amžiaus pabaigoje, sudarytas iš mažų, bet aiškių raidžių, naudojamas laikantis tikslių taisyklių, paplito visose karolingų valdomose teritorijose. Šv. Pauliaus už Mūrų abatijoje Romoje eksponuojama IX amžiaus Biblija yra puikus tokio šrifto pavyzdys.

Beje, iš istorijos žinoma, kad karolingų šriftą keliems šimtmečiams pakeitė gotikinės raidės, kol XIV-XV amžių italų humanistai, kritikavę gotikines raides dėl menko įskaitomumo, vėl nepradėjo naudoti karolingiškųjų raidžių, tiesa, kiek klaidingai manydami, jog jos senesnės ir siekia Romos imperijos laikus. Humanistų įtakoje kiek pakoreguotas karolingų šriftas buvo panaudotas pirmosiose knygų spaustuvėse, o pirmosios išspausdintos knygos stipriai įtakojo ir visą vėlesnių laikų raštiją. Tad šiandien mūsų naudojamos raidės yra tolimos IX amžiaus karolingų šrifto įpėdinės, tam tikra prasme siejančios ir mus su tais tolimais amžiais. Neveltui sakoma, kad raštas yra vienas iš vidinių civilizacijos raiščių.

Romoje eksponuojama Biblija pagaminta vakarų frankų karaliaus, prieš pat mirtį tapusiu ir Šventosios Romos imperijos imperatoriumi, Karolio II Plikagalvio, Karolio Didžiojo anūko, užsakymu. Žinomos dar kitos dvi to paties valdovo užsakymu pagamintos Biblijos, viena saugoma Paryžiuje, o kita Londone. Tačiau šv. Pauliaus už Mūrų abatijoje saugoma Biblija yra pati puošniausia, turinti 24 miniatiūras, kai likusiose atitinkamai yra keturios ir aštuonios miniatiūros.

Karolio II Plikagalvio Biblijos yra pagamintos skirtingose dirbtuvėse, kurios dažniausiai buvo benediktinų vienuolynų integrali dalis. Skirtingos dirbtuvės turėjo skirtingas tradicijas, todėl priimtina jas vadinti „Turo mokykla“, „Meco mokykla“, „Reimso mokykla“, priklausomai nuo vietovės. Romoje eksponuojama Biblija pagaminta Reimso, miesto šiaurės Prancūzijoje, mokyklos meistrų, kuriems vadovavo vienuolis Ingobertas. Manoma, kad ji buvo užsakyta 866 metais.

Į Romą ji atkeliavo 875 metais. Nors nėra lengva atsekti visų aplinkybių, tačiau atrodo, kad ši Biblija buvo viena iš Karolio II Plikagalvio dovanų popiežiui Jonui VIII, kai šis 875 metų pabaigoje jį karūnavo imperatoriumi. Istorikai pažymi, kad šios dovanos prasmė neapsiribojo tik pačiu tekstu. Tuo pat metu tai buvo dalis diplomatinių santykių. Tokia brangi dovana galėjo liudyti ne tik karaliaus dėkingumą popiežiui, bet ir paties karaliaus galią, suverenitetą. Tam tikrą politinę reikšmę Karolio II Plikagalvio Biblija išsaugojo per visus viduramžius: ji buvo naudojama imperatoriams prisiekiant popiežiams. Žinoma, amžių kaita šią politinę funkciją jau seniai išblukino, šiandien Karolingų Biblija yra tiesiog nepaprastos istorinės vertės kūrinys, o parodos organizatoriai panoro išryškinti pagrindinę ir pirminę jo reikšmę: tai Šventasis Raštas, pasakojantis apie Dievo žinią žmonijai. Kadangi Biblija eksponuojama šv. Pauliaus metų proga, ji bus atversta ten, kur viena iš miniatiūrų ženklina apaštalo Pauliaus, vieno iš didžiausių Dievo žinios skleidėjo, laiškų pradžią.

Ekspozicija su šv. Pauliaus Biblija balandžio 19-ąją iškilmingai inauguruos Popiežiaus valstybės sekretorius kardinolas Tarcisio Bertone, tą patį vakarą Šv. Pauliaus už Mūrų bazilikoje, pagrindinėje šv. Pauliaus metų šventovėje, įvyks koncertas. (rk)