Paryžiuje eksponuojama paroda iš Atono kalno: proga Bažnyčių bendradarbiavimui ir evangelizacijai

Balandžio 9-ąją Paryžiuje atidaryta paroda, kurioje eksponuojami Atono kalne išsaugoti bizantiško meno lobynai ir pristatomas pats Atono kalnas.

Pastarasis yra vienas iš garsiausių ir seniausių ortodoksų religinių bei kultūrinių centrų. Nors Atono kalnas yra Graikijos teritorijos dalis ir jame reziduoja graikų gubernatorius, tačiau praktiškai tai mažytė autonominė ir savus įstatymus turinti vienuolių ortodoksų valstybė. Joje gyvuoja 20 savivaldos principais veikiančių ortodoksų vienuolynų, keliolika bendruomenių ir pustrečio šimto eremitų. Bendri reikalai yra tvarkomi vienuolynų atstovų tarybos, o bažnytinės administracijos požiūriu Atono kalnas priklauso Konstantinopolio patriarcho jurisdikcijai.

Atono kalne saugomas ne tik tūkstantmetis rankraštis, kuriuo Bizantijos imperatorius pripažįsta Atono kalno autonomiją, bet ir daugybė kitų vienuolių manuskriptų bei Bizantijos imperijos dokumentų, senovinių rūbų, taurių ir kitokių menų dirbinių.

Pirmą kartą Atono kalne saugomi meno lobynai eksponuoti 1997 metais Tesalonikuose, Graikijoje. Jų eksponavimas Paryžiuje tuo pat metu yra pirmas kartas, kai jie išvežti iš Graikijos teritorijos. Neabejotinai tai viena iš didingiausių pasaulyje krikščioniško meno kolekcijų, gimusi ne dėl kokio kolekcionieriaus pastangų, tačiau iš tūkstančių žmonių gyvenimo, maldos bei jų sukurtos istorinės tradicijos.

Parodą Paryžiuje sudaro per du šimtai eksponatų, datuojamų nuo X iki XVIII amžiaus: rankraščiai, liturginiai indai ir rūbai, relikvijoriai ir ypač ikonos. Nors kai kurie iš šių eksponatų yra trapūs ir turi būti saugojami, tačiau kiti vis dar naudojami pagal savo pradinę funkciją juos išsaugojusių vienuolynų gyvenime.

Parodos Paryžiuje atidaryme dalyvavo Prancūzijos vyskupų konferencijos pirmininkas, Paryžiaus arkivyskupas kardinolas André Vingt-Trois. Jo garbės svečias buvo Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus I, lydimas Ortodoksų Bažnyčios Prancūzijoje metropolito Emanuelio.

Paryžiaus arkivyskupas, turėdamas galvoje reto grožio ikonas iš Atono kalno, dar prieš parodos inauguraciją komentavo, jog mūsų pasaulietinėje visuomenėje ir kultūroje tapybos menai dažnai yra proga mažai evangelizuotoms kartoms atskleisti krikščioniško meno grožį ir ypač pajusti tą dievišką žinią, kuri jį įkvepia ir apšviečia. Daug liudytojų yra paliudiję, jog estetinė emocija gali atverti širdis tam vieninteliam grožiui, kurio mūsų akys nemato.

Kardinolas Vingt-Trois taip pat kalbėjo, jog bizantiško meno paroda iš Atono kalno yra proga pažinti ortodoksų Bažnyčios dvasią, yra proga katalikams ir ortodoksams geriau vienas kitą suprasti.

Atsakydamas Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus I pažymėjo, jog nūdienos žmogus susiduria su daugeliu iššūkiu, dvasinių ir materialinių. Kad juos įveiktų, jam reikia ženklų ir dvasinio įkvėpimo, kurie jį palaikytų kasdieninėje kovoje, neretai besikėsinančioje į vertybes ir drebinančioje visuomenės pamatus. Tad tebūnie, linkėjo patriarchas, neįkainojamų religinio meno lobynų paroda Paryžiuje pagalba, padedanti iš naujo atskleisti tą dvasinę prasmę, kuri tuos lobynus ir sukūrė, kuri yra Atono kalno vienuolių bendruomenių dvasinio darbo ir nenutrūkstančios maldos „kvepėjimas“.

Baltramiejus I taip pat sakė, jog džiaugiasi galėdamas dalyvauti draugiškuose susitikimuose ir agapėse su katalikais, vildamasis, kad Dievui norint katalikai ir ortodoksai galės dalintis ta pačia Eucharistija, taip įgyvendindami pilną tarpusavio vienybę. (rk)