Panaikinus mirties bausmę Naujosios Meksikos valstijoje, trečiadienį Romoje bus apšviestas Koliziejus

Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį bus apšviestas Romos Koliziejus. Šitaip bus pažymėtas mirties bausmės panaikinimas Naujosios Meksikos valstijoje.

Šią iniciatyvą - apšviesti Koliziejų, kai kur nors pasaulyje panaikinama mirties bausmė ar paskelbiamas moratoriumas jos vykdymui Romoje 2000-aisiais jubiliejiniais metais pasiūlė kelios tarptautinės žmogaus teises ginančios organizacijos, visų pirma Tarptautinė amnestijos organizacija, itališkas judėjimas už mirties bausmės panaikinimą pasaulyje „Nieks teneliečia Kaino“ ir Romos šv. Egidijaus bendruomenė. Nuo pat pradžios programoje dalyvauja ir Italijos elektros bendrovė ACEA. Šia akcija, pavadinta „Koliziejus apšviečia gyvybę“ norima priminti pasaulio bendruomenei, kad vis dar yra šalių, tokių kaip Iranas, Pakistanas, Nigerija, Saudo Arabija, Kinija, o taip pat ir kai kurios Jungtinės Amerikos Valstijų federalinės valstijos vis dar taikančios mirties bausmę.

Mirties bausmė Naujosios Meksikos valstijoje buvo paikinta kovo 18 dieną. Šiomis dienomis valstijos gubernatorius, o taip pat du šiai valstijai atstovaujantys JAV parlamento nariai bei Santa Fe katalikų vyskupai yra atvykę į Romą ir trečiadienio vakarą prie Koliziejaus dalyvaus šviesos uždegimo ceremonijoje.

Katalikų Bažnyčios mokymas mirties bausmę priskiria teisėtos savigynos kategorijai, tačiau skelbiama ir išlyga, kad šiais laikais visuomenė gali ir kitais būdais sėkmingai apsiginti nuo sunkių nusikaltėlių, dėl to, ir situacijų, kur mirties bausmė būtų vienintelė įmanoma savigynos forma, šiandien praktiškai jau nebėra. Katalikų Bažnyčios Katekizmo moko:

„Nusikaltėliui, kurio tapatybė ir atsakomybė yra nustatytos su visišku tikrumu, tradicinis Bažnyčios mokymas leidžia taikyti mirties bausmę, jeigu ji yra vienintelis būdas apginti žmonių gyvybę nuo neteisaus užpuoliko. Jei žmonėms nuo upžuoliko apginti ir jų saugumui užtikrinti užtenka nekruvinų priemonių, valdžia privalo imtis būtent jų, kadangi jos geriau atitinka konkrečias bendrosios gerovės sąlygas ir labiau dera žmogaus orumui. Mūsų laikais, kai valstybė yra pajėgi veiksmingai užkirsti kelią nusikaltimams ir nusikaltėlius padaryti nepavojingus, galutinai neatimdama jiems galimybės pasitaisyti, tokie atvejai, kai absoliučiai būtina numarinti nusikaltėlį, iš tiesų pasitaiko labai retai, praktiškai jų iš viso nebūna“. (jm)