Benedikto XVI žodžiai po Kryžiaus kelio

Kaip ir kitais metais, popiežius Benediktas XVI Didžiojo penktadienio vakare dalyvavo Kryžiaus kelio procesijoje Romoje, greta Koliziejaus, ir kartu su kitais klausėsi indų arkivyskupo Tomo Menamparampil parengtų trumpų meditacijų kiekvienai Kryžiaus kelio stočiai.

Praėjus visas 14 stočių, taip pat ir Šventasis Tėvas pateikė trumpą meditaciją, skirtą tiems, kurie buvo prie koliziejaus ir tiems, kurie Kryžiaus kelio procesiją sekė per radijo ar televizijos transliacijas.

Popiežius komentavo Evangelijos pagal Morkų eilutes apie romėnų šimtininką, kuris pamatęs kaip Jėzus mirė tarė: „iš tikro šitas žmogus buvo Dievo Sūnus! (Mk 15,39)“. Šis romėnų kario, būrio vado, išpažinimas negali nestebinti. Šis karys, dalyvaudamas vieno iš daugybės pasmerktųjų mirties bausmės įvykdyme, jau artinantis nakties tamsai, visiems skubinantis švęsti žydų Velykų, mokėjo Kristuje, Žmoguje ant Kryžiaus, atpažinti Dievo Sūnų. Jo mirtis ant kryžiaus turėjo tapti neapykantos ir mirties pergale prieš meilę ir gyvenimą. Tačiau įvyko priešingai.

Romėnų šimtininko išpažinimas mums primenamas kas kartą, kai klausomės Evangelijos pagal Morkų Kančios aprašymo. Šiandien mes patys, - sakė popiežius, - esame šimtininko vietoje, sustoję žvelgiame į Nukryžiuotojo veidą, išgyvename tragišką įvykį Žmogaus, kuris pakeitė pasaulį ne žudydamas kitus, tačiau leisdamas save nužudyti ant kryžiaus.

Anot popiežiaus Benedikto XVI, Viešpaties kančia sukelia gailestį ir kiečiausiose širdyse, nes tai Dievo meilės kiekvienam iš mūsų aukščiausias parodymas. Tūkstantmečių bėgyje daugybė žmonių, moterų ir vyrų, leidosi būti sužavėtais šio Dievo meilės slėpinio, patys sekdami Jėzų ir su Jo pagalba pavertė savo gyvenimus dovana broliams. Tai šventieji ir kankiniai, daugelio iš kurių mes nepažįstame. Taip pat ir mūsų dienomis daug asmenų, savo kasdieninio gyvenimo tyloje, vienija savo ir Nukryžiuotojo kančias, tapdami tikro dvasinio ir socialinio atsinaujinimo apaštalais.

Šventasis Tėvas prašė tikinčiųjų kontempliuoti Nukryžiuotojo kančios paženklintą veidą, primindamas apaštalo Pauliaus žodžius, jog „jeigu esame mirę su Kristumi, tikime ir gyvensią su juo (Rm 6,8)“. „Su tokiu tikrumu tęskime mūsų kelią. (...) Jau dabar linkiu visiems – gerų Velykų prisikėlusio Viešpaties šviesoje!“, - baigdamas savo kalbą sakė popiežius Benediktas XVI. (rk)