Popiežių kelionės į Šv. Žemę

Daug Bažnyčios hierarchų, kurie vėliau tapo popiežiais, yra lankęsi Šventojoje Žemėje, tačiau ligi šiol tik du popiežiai po išrinkimo į apaštalo šv. Petro sostą Romoje pabuvo joje – tai Dievo tarnai Paulius VI ir Jonas Paulius II. Po mažiau kaip mėnesio į Šv. Žemę trumpam, penkių dienų vizitui, išvyksta popiežius Benediktas XVI. Kiek ši jo kelionė gegužės 8-15 dienomis bus panaši į pirmtakų piligrimystes trumpai apžvelgsime šiame pranešime:

Pauliaus VI kelionė buvo itin trumpa, bet nepaprastai intensyvi. Pirmasis šv. Petro įpėdinis kėlęs koją į Šventąją Jėzaus ir pirmųjų jo mokinių žemę įvykdė kelionės programą per tris dienas. Pakilęs lėktuvu iš Romos 1964 metų sausio 4 dieną į Romą parvyko Trijų karalių iškilmės vakarą sausio 6-ąją, entuziastingai sutiktas didžiulės romiečių minios. Ši kelionė buvo pirmoji iš visų moderniaisiais laikais popiežiškų kelionių. Apie ketinimą „trumpam ir nuolankiai leistis į Šventąją Žemę maldos, atgailos ir atsinaujinimo ženklan“ popiežius Montini pranešė 1963 metų gruodžio 4 dieną.

Per tris dienas Popiežius keliavo iš vietos į vietą visur sutikdamas gausybę žmonių. Visur Šv. Tėvą lydėjo Šventosios Žemės pranciškonų kustodas, kurį popiežius pakvietė būti oficialiu savo delegacijos nariu. Iš Romos popiežiaus Montini lėktuvas atskrido į Jordanijos sostinę Amaną. Popiežius kelionę į visus susitikimus tęsė automobiliu, o kortežą iš oro lydėjo anuometinis Jordanijos karalius Huseinas sraigtasparniu, kurį pats pilotavo.

Pauliaus VI apaštališkosios kelionės į Šventąją Žemę laikais Jeruzalės miestas, kaip ir Betliejus, buvo Jordanijos valdomoje teritorijoje ir joje liko iki 1967 metų. Popiežius atkeliavo į Jeruzalę prima sustojęs prie Jordano upės ir aplankęs Betanijos pranciškonų vienuolyną. Jeruzalėje prie Damasko vartų Pauliaus VI laukė oficiali sutiktuvių ceremonija, su pareigūnų sveikinimo kalbomis. Tačiau ji neįvyko, kaip ir neįvyko maldinga procesija su popiežiumi Via Dolorosa keliu iki Kristaus kapo bazilikos. Mat Šventajam Tėvui pasirodžius prie Šventojo miesto vartų žmonių minios entuziazmas buvo toks didelis, kad nebuvo įmanoma laikytis jokio protokolo. Pro policijos kordoną prasiveržusios minios spūstis Šventąjį Tėvą varyte nuvarė iki pat bazilikos. Joje popiežius Montini aukojo Mišias, sukalbėjo atgailos maldą ir pasimeldė Kristaus kape ir ant Kalvarijos. Pavakare popiežius aplankė Rytų apeigų katalikų vyskupus kryžiuočių šv. Onos bažnyčioje ir vadovavo Vakarinei Getsemanėje.

Antrąją kelionės dieną vykdamas į Galilėją Dievo Tarnas popiežius Montini kirto paliaubų sieną tarp Jordanijos ir Izraelio, kurio, beje, Šventasis Sostas tuomet dar nebuvo pripažinęs. Šventąjį Tėvą Paulių VI Megide pasitiko tuometinis Izraelio prezidentas Shneiur Zalman Robshov. Popiežius oficialioje kalboje kreipdamasis į valstybės vadovą jo nepavadino „prezidentu“ ir visai neminėjo Izraelio vardo. Nazarete Paulius VI aukojo Mišias Apreiškimo grotoje, apsuptoje dabartinės bazilikos statybos darbus dengusių pastolių. Iš Nazareto Paulius VI nuvyko į Tiberiados ežero pakrantės vietoves Tabga, Kafarnaumą, Palaiminimų kalvą ir Taboro kalną. Antros dienos vakare sugrįžo į Jeruzalę, kur aplankė Vakarienbutį ir Marijos užmigimo baziliką ant Siono kalno.

Jeruzalėje įvyko keli istoriniai Pauliaus VI susitikimai: su Konstantinopolio ekumeniniu patriarchu Atenagoru I, kuris buvo pirmasis toks susitikimas nuo didžiosios Rytų schizmos laikų (1054 m.), su graikų ortodoksu patriarchu Benediktu I ir armenų patriarchu Yegheshe Derderian.

Trečiąją vizito dieną popiežius Montini pradėjo apsilankymu Betliejuje ir Trijų karalių iškilmės Mišiomis Jėzaus užgimimo grotoje. Sugrįžęs į Jeruzalę Montini aplankė Lotynų apeigų patriarchatą ir jame susitiko su lotynų apeigų vyskupais. Iš Jeruzalės popiežius sugrįžo į Amaną, iš kurio parskrido atgal į Romą. Tarp svarbiausių pirmosios Apaštališkosios kelionės į Šventąją Žemę įvykių 1964 metais buvo trys popiežiaus Pauliaus VI kalbos, pasakytos Kristaus kapo, Nazareto ir Betliejaus šventovėse.

Antroji apaštališkoji kelionė į Šventąją Žemę įvyko 2000 metais. Tai buvo Dievo tarno Jono Pauliaus II „piligrimystė į vietoves susijusias su Išganymo istorija“. Šventojoje Žemėje jau amžiaus ir ligos naštos slegiamas popiežius Vojtyla išbuvo septynias dienas, nuo kovo 20 iki 26. Daug kas buvo pakitę Artimųjų rytų regione nuo pirmosios apaštalo Petro įpėdinio kelionės: pasikeitė geopolitinės sienos, Jeruzalė jau buvo Izraelio kontrolėje, jau šešerius metus veikė Palestiniečių savivalda, jos prezidentas buvo Yasiras Arafatas, Šv. Sostas ir Izraelio valstybė 1993 metais užmezgė diplomatinius santykius, palestiniečiai ir izraeliečiai, Kemp Deivide spaudžiami JAV prezidento Klintono, buvo beveik susitarę dėl taikos, bet 2000 vasarą derybos staiga sužlugo ir netrukus, rugsėjo mėnesį, prasidėjo antroji, krauju paženklinta, palestiniečių intifada.

Taip pat ir popiežius Vojtyla piligrimystę pradėjo Amane. Tačiau pakeliui į Jeruzalę, patriarcho šv. Mozės pėdsakais pakilo į Nebo kalno viršų pasidairyti į žemumoje tvyrančią Šventąją Žemę panašiai, kaip ją išvydo prieš mirtį pats Mozė, po keturių dešimtmečių klajonių priartėjęs prie Pažadėtosios žemės. Jeruzalėje Jonas Paulius II žodžiais ir gestais liudijo palankumą Izraelio tautai ir jos valstybei – aplankė Didįjį Rabinatą, Šoa atminties mauzoliejų „Yad Vashem“ ir Raudų sieną, į kurios plyšį, pagal hebrajų paprotį, įdėjo ranka rašytą laišką, kuriame prašė Dievo atleisti už netinkamą krikščionių elgesį praeityje skaudinusį žydus ir reiškė viltį, kad bus galima plėtoti tikrą broliškumą su Sandoros tauta. Tačiau piligrimystėje popiežius Vojtyla tiesė solidarumo ranką visiems - palestiniečiams ir musulmonams - aplankė palestiniečių Deheisheh pabėgėlių stovyklą prie Betliejaus ir susitiko su jų bendruomenių vadovais. Dievo tarnas popiežius Jonas Paulius II visiems kartojo kaip svarbu kurti taiką ir teisingumą Taikos kunigaikščio Jėzaus gimtojoje žemėje. (sk)