Kard. Bertone vadovaus žemės drebėjimo metu žuvusių žmonių laidotuvėms

Didįjį penktadienį Akviloje, Abrucų regiono Italijoje administraciniame centre, vyks žemės drebėjimo metu žuvusių žmonių laidotuvės. Šis drebėjimas, paskutiniais duomenimis, nusinešė 281 žmonių gyvybes. Yra kelios dešimtys žmonių, kurie laikomi „dingusiais“, galbūt tik pasimetusiais, be žinios išvykusiais, bet blogiausiu atveju dar tebesantys po namų griuvėsiais.

Laidotuvių Šv. Mišioms vadovaus Popiežiaus valstybės sekretorius kardinolas Tarcisio Bertone. Kartu koncelebruos Akvilos arkivyskupas Giuseppe Molinari, kiti Abrucų regiono ganytojai ir vyskupai, Italijos vyskupų konferencijos vicepirmininkas, o taip pat popiežiaus asmeninis sekretorius monsinjoras Gensweinas.

Bendra malda paskutinėn kelionėn bus palydėta per 100-150 žuvusiųjų. Visi jie buvo Abrucų gyventojai. Apie devyniasdešimt kitų mirusiųjų, dažniausiai kilusių iš kitų regionų, Abrucų regione dirbusių arba studijavusių, palaikus jau išsivežė artimieji, kurie juos laidos atskirai. Dar kiti bus laidojami vėliau, yra keliolika neatpažintų kūnų.

Gedulingoms Mišioms Kulto kongregacija suteikė specialų leidimą, mat Didysis penktadienis yra diena Bažnyčios kalendoriuje, kada šv. Mišios neaukojamos, taip pažymint Kristaus mirties ant Kryžiaus slėpinį ir jį supusią tylą.

Trečiadienio bendrosios audiencijos metu popiežius Benediktas XVI sakė, jog jis pats žada atvykti, kai tik bus įmanoma, į nelaimės zoną susitikti su žmonėmis. Kol kas nėra žinoma, kada tai galėtų įvykti. Šventojo Sosto spaudos salės direktorius Federico Lombardi SJ sakė, kad Šventojo Tėvo apsilankymas bus derinamas su Italijos valdžia bei su Civilinės apsaugos tarnyba, kad būtų rastas tinkamas laikas, papildomai neapsunkinant gelbėjimo darbų. Akvilos arkivyskupijos atstovas spaudai kun. Claudio Tracanna taip pat sakė, jog daug kas priklauso nuo besikeičiančios padėties, tačiau galbūt Šventasis Tėvas galėtų atvykti netrukus po Velykų sekmadienio, pirmoje ateinančios savaitės pusėje.

Popiežius Benediktas XVI nori asmeniškai būti arti nukentėjusių žmonių tokiu sunkiu metu, nepaisant to, kad jau daug kartų – telegrama, maldos, užuojautos ir paguodos žodžiais, vieno iš artimiausio savo bendradarbio kardinolo Bertone siuntimu – šį artumą jau buvo parodęs. Dar vieną artumo gestą Šventasis Tėvas padarė per Didžiojo ketvirtadienio Krizmos šv. Mišias. Per jas yra šventinami aliejai, kurie vėliau naudojami krikšto, sutvirtinimo, ligonių patepimo ir kunigystės sakramentų apeigose. Po aliejų pašventinimo apeigų popiežius Benediktas XVI išsakė troškimą, kad jie būtų perduoti Akvilos arkivyskupui Giuseppe Molinari, kuris, dėl žemės drebėjimo padarytos žalos, negalėjo suburti savo arkivyskupijos kunigų ir pats aukoti Krizmos Mišių. Sakydamas, kad tai gilios bendrystės ir dvasinio artumo ženklas, Šventasis Tėvas linkėjo, kad „šventieji aliejai lydėtų atgimimo ir atstatymo laiką, gydydami žaizdas ir stiprindami viltį“.

Šis popiežiaus linkėjimas yra labai konkretus kalbant ne tik apie žemės drebėjimo smūgio pasekmes Abrucų regiono didžiausio miesto Akvilos ir aplinkinių miestelių žmonių bendruomenėms, bet ir gražiausiems, tipiškiausiems, kultūros paveldui priklausantiems statiniams, dalinai ar visiškai sunaikintiems žemės drebėjimo. Kai kurie iš jų, kaip romaninė, 1288 metais konsekruota Collemaggio Marijos bazilika, buvo vienas išskirtiniausių Akvilos miesto bruožų, per šimtmečius besikeitusių miesto gyventojų kartų, kurios čia lankėsi, meldėsi, tuokėsi, krikštijosi, gyvenimo bei tapatybės dalis. Galima sakyti, jog žemės drebėjimas, sugriovė ne tik pusę bazilikos sienų, bet taip pat sužalojo tą miesto simbolinę, istorinę, atsiminimų dimensiją, kuri yra miesto šaknys ir jį daro vieninteliu. Todėl nenuostabu, jog kalbant apie rekonstrukcijos planus minimi ne tik gyvenamieji namai, tačiau taipogi deklaruojamas ryžtas atstatyti ir senuosius statinius tokius, „kokie jie buvo“. Be to rekonstrukcija būtų nepilna.

Sugriautos arba labai nukentėjusios yra ir kitos Akvilos bei apylinkių senos bažnyčios, griuvo Fossa miestelio XIII amžiaus cistersų bažnyčios varpinė, taip pat ir nelabai seniai statytos bažnyčios. (rk)