Nesutarimai dėl rezoliucijos apie kovą su religijos šmeižimu

Kovo 26 dieną Jungtinių Tautų Organizacijos Žmogaus teisių tarybos būstinėje Ženevoje, Šveicarijoje, buvo priimta rezoliucija apie kovą su religijų šmeižimu ir žeminimu. Už ją balsavo 23 valstybės, prieš vienuolika ir trylika susilaikė.

Dėl šios rezoliucijos netrūksta nesutarimų. Jos iniciatorės ir didžiausios rėmėjos yra islamiškos valstybės, kurios deklaruoja, jog nori kovoti su automatišku islamo siejimu su terorizmu bei žmogaus teisių pažeidimais. O kritikai teigia, jog islamiškos valstybės bando pasauliniu lygiu įgyvendinti normas, kurios varžytų kritiką islamo atžvilgiu. Ne vienoje islamiškoje valstybėje galioja įstatymai, kurie draudžia tyčiotis iš islamo. Neretai jie panaudojami persekiojant kitatikius ir laisvamanius. Baiminamasi, kad rezoliucija galės būti panaudota prieš išraiškos laisvę.

Rezoliucijos nepalaikė ir Šventasis Sostas, kurio nuolatinis stebėtojas Jungtinių Tautų Organizacijoje Ženevoje yra arkivyskupas Silvano Tomasi. Monsinjoras, kalbėdamas Vatikano Radijui, pažymėjo, jog religinės netolerancijos problema yra reali ir plačiai išplitusi. Kai kuriuose kraštuose milijonų vienos ar kitos religijos išpažinėjų atžvilgiu taikomos įvairios nepalankios teisinės išlygos, jie susiduria su priešiškumu, žiniasklaidoje netrūksta straipsnių, kuriuose pateikiamas ne tik „kritiškas religijos vertinimas“, bet taip pat užtinkamos žeminančios ir nepakantą religijai kurstančios frazės.

Yra tiesa, kad netrūksta piktnaudžiavimo išraiškos laisve, tačiau arkivyskupas Tomasi abejojo ar rezoliucija apie religijos šmeižimą ir pati šmeižimo sąvoka yra tinkamas būdas kovoti su nukrypimais. Jis taip pat baiminosi, kad jei valstybė pasiliks sau teisę nustatyti kas yra “religijos šmeižimas“, galiausiai nukentės religijos laisvė, bus pateisintos religijos laisvę ar religines mažumas varžančios normos. Pasak Šventojo Sosto stebėtojo, verta eiti jau pramintu keliu – priimti ir įgyvendinti tarptautiniuose traktatuose įrašytus pamatinius laisvės principus, savo laisvę derinant su kitų jautrumu. (rk)