Kosta Rikos arkivyskupas atkūrė nuolatinio diakonato tarnystę

„Viešpats Jėzus Dievo tautai ganyti įsteigė savo Bažnyčioje skirtingas tarnystes viso Bažnyčios kūno gerovei ir nustatė, kad žemiausioje hierarchijos pakopoje būtų diakonai, kuriems vyskupas uždeda rankas ne kunigystės, o tarnystės pareigybei, kad dangiškosios malonės sustiprinti, bendrystėje su vyskupu ir kunigais, tarnautų Dievo tautai“. Šiais žodžiais Kosta Rikos arkivyskupas Hugo Barrantes Urena savo arkivyskupijoje atkūrė Bažnyčioje nuo seniausių laikų gyvuojančią, tačiau atskirose pasaulio šalyse ir įvairiais istoriniais laikotarpiais pamirštą arba net visai neprigijusią hierarchinės tarnystės pareigybę. Kosta Rikos ganytojas, dekretu atkurdamas nuolatinį diakonatą savo arkivyskupijoje priminė, jog šią tarnystę atkurti, pagal Lotynų apeigų Romos Bažnyčios tradiciją, gali tik Vyskupų Konferencijos, pritarus Popiežiui. Nuolatinio diakono pašaukimą padėti vyskupams ir kunigams bei tarnauti tikinčiųjų bendruomenei patvirtino Vatikano II Susirinkimas. Nuolatinis diakonatas gali būti suteikiamas ne tik celibato besilaikantiems, bet ir susituokusiems brandesnio amžiaus vyrams. Nuolatinio diakonato tarnystės atkūrimas Kosta Rikoje užtruko ilgau nei dešimtmetį. Pagrindą sudarė Katalikiškojo švietimo ir Kunigų kongregacijų instrukcija, paskelbta 1998 metais, pagal kurią Kosta Rikos Vyskupų konferencija parengė atitinkamą projektą, Katalikiškojo auklėjimo kongregacijos patvirtintą 2004 metais. Atsižvelgdamas į šiuos ir kitus dokumentus, konsultavęsis su kunigais ir įvairiomis arkivyskupijos institucijomis, Kosta Rikos arkivyskupas Barrantes atkūrė Nuolatinio diakonato tarnystę ir pavedė Nuolatinių diakonų formavimą vien šiam tikslui skirtai kursimai arkivyskupijos komisijai. (sk)