2009-03-23 18:12:53

Skrisdamas iš Afrikos, popiežius lėktuve vėl kalbėjosi su žurnalistais


Popiežius jau grįžo iš Afrikos. Lėktuvas Romos Ciampino oro uostą pasiekė pirmadienio pavakare, 17.45 val.

Skrendant iš Luandos į Romą, lėktuve popiežius vėl kalbėjosi su žurnalistais, kaip ir praėjusios savaitės antradienį skrydžio į Afriką metu. Skirtingai negu anąkart, kai lėktuve buvo surengta tikra spaudos konferencija ir popiežius atsakinėjo į žurnalistų parteiktus klausimus, šįkart pats popiežius spontaniškai priėjo prie žurnalistų ir per keletą minučių jiems apibendrino ką tik pasibaigusio savo vizito Afrikoje įspūdžius. Lėktuve žurnalistams popiežius kalbėjo itališkai. Pateikiame jo žodžių vertimą:

„Atmintyje liko visų pirma du įspūdžiai. Viena vertus, nepaprastas nuoširdumas, džiaugsmas, švenčianti Afrika. Man atrodo, jog popiežiuje jie matė tarsi įkūnytą tiesą, jog visi esame Dievo vaikai ir jo šeima. Šita šeima yra. Ir mes, nepaisant mūsų ribotumo, jai priklausome. Ir Dievas joje yra. Taigi ir popiežiaus atvykimas padėjo jiems tai pajusti ir tuo džiaugtis.

Antra vertus, didžiulį įspūdį man paliko susikaupimas liturgijų metu, gilus šventumo pajutimas. Liturgijose ne tik save pristato įvairios grupės, ne tik dalyviai patys sau vadovauja, bet juntamas ir šventumas, paties Dievo buvimas; taip pat ir judesiai visada buvo pagarbus judesiai, bylojantys apie Dievo buvimą. Man tai paliko didelį įspūdį“, - kalbėjo popiežius žurnalistams lėktuve, skrendančiame iš Luandos į Romą.

„Noriu taip pat pasakyti, kad mane labai prislėgė žinia, jog šeštadienio vakarą, kilus sąmyšiui prie stadiono vartų, žuvo dvi merginos. Meldžiausi ir meldžiuosi už jas. Deja, vienos tapatybė dar nenustatyta. Kardinolas Bertone (Popiežiaus valstybės sekretorius) ir arkivyskupas Filoni (pasekretoris) aplankė kitos mirusios merginos mamą, našlę, drąsią moterį, penkių vaikų motiną. Mirusi vyriausioji jos dukra buvo katechetė. Mes visi meldžiamės ir visų pirma tikimės, kad ateityje viskas bus geriau organizuojama, kad tokių dalykų daugiau neatsitiktų.

Taip pat kiti du prisiminimai giliai įsispaudė atmintyje. Ypatingai prisimenu, ir apie tai reikėtų daug daugiau kalbėti, apsilankymą kardinolo Léger centre. Prislėgė širdį ta kančios daugybė, tas liūdesys, tas žmogaus egzistencijos trapumas, bet drauge man paliko įspūdį Bažnyčios ir Valstybės bendradarbiavimas siekiant padėtis kenčiantiesiems. Valstybė pavyzdingai administruoja ta didelį centrą, o įvairios bažnytinės organizacijos ir judėjimai realiai padeda tiems žmonėms. Ir man atrodo, kad būtent čia aiškiausiai matome, kad žmogus, padėdamas kenčiančiam žmogui, tampa labiau žmogumi. Šitai liko mano atmintyje. Norėčiau taip pat pasakyti, - kalbėjo popiežius, - kad mes ne tik išdalinome Sinodo „Instrumentum Laboris“, bet ir dirbome dėl Sinodo. Šv. Juozapo šventės vakarą susitikau su visais Sinodo tarybos nariais – 12 vyskupų – ir kiekvienas jų kalbėjo apie savo vietinės Bažnyčios padėtį, apie savo siūlymus ir lūkesčius, ir šitaip buvo galima susidaryti labai išsamų Bažnyčios Afrikoje vaizdą, pamatyti kurlink ji eina, dėl ko kenčia, kokios jos viltys ir problemos. Galėčiau daug papasakoti, tarkim ir tai, kad Pietų Afrikos Bažnyčia, išgyvenusi sunkų, bet sėkmingai užbaigtą susitaikinimo procesą, dabar, remdamasi savo patirtimi, padeda Burundžiui, kur irgi siekiama to paties, arba Zimbabvei, kur dar daugiau sunkumų. Ir galiausiai,- kalbėjo popiežius kelionėje jį lydėjusiems žurnalistams, - norėčiau dar kartą padėkoti visiems kas prisidėjo prie šios kelionės. Matėme kiek daug pasidarbuota ją rengiant, kaip visi bendradarbiavo. Dėkoju valdžios pareigūnams, Bažnyčiai ir visiems kas prisidėjo. Manau, kad būtent žodis „ačiū“ labiausiai tinka užbaigiant šią kelionę. Dar kartą dėkoju ir jums, žurnalistai, už jūsų darbą, už tai ką nuveikėte ir ką ketinate daryti. Visiems laimingos kelionės. Ačiū!“








All the contents on this site are copyrighted ©.