Skrisdamas iš Afrikos, popiežius lėktuve vėl kalbėjosi su žurnalistais
Popiežius jau grįžo iš Afrikos. Lėktuvas Romos Ciampino oro uostą pasiekė pirmadienio
pavakare, 17.45 val.
Skrendant iš Luandos į Romą, lėktuve popiežius vėl kalbėjosi
su žurnalistais, kaip ir praėjusios savaitės antradienį skrydžio į Afriką metu. Skirtingai
negu anąkart, kai lėktuve buvo surengta tikra spaudos konferencija ir popiežius atsakinėjo
į žurnalistų parteiktus klausimus, šįkart pats popiežius spontaniškai priėjo prie
žurnalistų ir per keletą minučių jiems apibendrino ką tik pasibaigusio savo vizito
Afrikoje įspūdžius. Lėktuve žurnalistams popiežius kalbėjo itališkai. Pateikiame jo
žodžių vertimą:
„Atmintyje liko visų pirma du įspūdžiai. Viena vertus, nepaprastas
nuoširdumas, džiaugsmas, švenčianti Afrika. Man atrodo, jog popiežiuje jie matė tarsi
įkūnytą tiesą, jog visi esame Dievo vaikai ir jo šeima. Šita šeima yra. Ir mes, nepaisant
mūsų ribotumo, jai priklausome. Ir Dievas joje yra. Taigi ir popiežiaus atvykimas
padėjo jiems tai pajusti ir tuo džiaugtis.
Antra vertus, didžiulį įspūdį man
paliko susikaupimas liturgijų metu, gilus šventumo pajutimas. Liturgijose ne tik save
pristato įvairios grupės, ne tik dalyviai patys sau vadovauja, bet juntamas ir šventumas,
paties Dievo buvimas; taip pat ir judesiai visada buvo pagarbus judesiai, bylojantys
apie Dievo buvimą. Man tai paliko didelį įspūdį“, - kalbėjo popiežius žurnalistams
lėktuve, skrendančiame iš Luandos į Romą.
„Noriu taip pat pasakyti, kad mane
labai prislėgė žinia, jog šeštadienio vakarą, kilus sąmyšiui prie stadiono vartų,
žuvo dvi merginos. Meldžiausi ir meldžiuosi už jas. Deja, vienos tapatybė dar nenustatyta.
Kardinolas Bertone (Popiežiaus valstybės sekretorius) ir arkivyskupas Filoni (pasekretoris)
aplankė kitos mirusios merginos mamą, našlę, drąsią moterį, penkių vaikų motiną. Mirusi
vyriausioji jos dukra buvo katechetė. Mes visi meldžiamės ir visų pirma tikimės, kad
ateityje viskas bus geriau organizuojama, kad tokių dalykų daugiau neatsitiktų.
Taip
pat kiti du prisiminimai giliai įsispaudė atmintyje. Ypatingai prisimenu, ir apie
tai reikėtų daug daugiau kalbėti, apsilankymą kardinolo Léger centre. Prislėgė širdį
ta kančios daugybė, tas liūdesys, tas žmogaus egzistencijos trapumas, bet drauge man
paliko įspūdį Bažnyčios ir Valstybės bendradarbiavimas siekiant padėtis kenčiantiesiems.
Valstybė pavyzdingai administruoja ta didelį centrą, o įvairios bažnytinės organizacijos
ir judėjimai realiai padeda tiems žmonėms. Ir man atrodo, kad būtent čia aiškiausiai
matome, kad žmogus, padėdamas kenčiančiam žmogui, tampa labiau žmogumi. Šitai liko
mano atmintyje. Norėčiau taip pat pasakyti, - kalbėjo popiežius, - kad mes ne tik
išdalinome Sinodo „Instrumentum Laboris“, bet ir dirbome dėl Sinodo. Šv. Juozapo šventės
vakarą susitikau su visais Sinodo tarybos nariais – 12 vyskupų – ir kiekvienas jų
kalbėjo apie savo vietinės Bažnyčios padėtį, apie savo siūlymus ir lūkesčius, ir šitaip
buvo galima susidaryti labai išsamų Bažnyčios Afrikoje vaizdą, pamatyti kurlink ji
eina, dėl ko kenčia, kokios jos viltys ir problemos. Galėčiau daug papasakoti, tarkim
ir tai, kad Pietų Afrikos Bažnyčia, išgyvenusi sunkų, bet sėkmingai užbaigtą susitaikinimo
procesą, dabar, remdamasi savo patirtimi, padeda Burundžiui, kur irgi siekiama to
paties, arba Zimbabvei, kur dar daugiau sunkumų. Ir galiausiai,- kalbėjo popiežius
kelionėje jį lydėjusiems žurnalistams, - norėčiau dar kartą padėkoti visiems kas prisidėjo
prie šios kelionės. Matėme kiek daug pasidarbuota ją rengiant, kaip visi bendradarbiavo.
Dėkoju valdžios pareigūnams, Bažnyčiai ir visiems kas prisidėjo. Manau, kad būtent
žodis „ačiū“ labiausiai tinka užbaigiant šią kelionę. Dar kartą dėkoju ir jums, žurnalistai,
už jūsų darbą, už tai ką nuveikėte ir ką ketinate daryti. Visiems laimingos kelionės.
Ačiū!“