Šventasis Tėvas Angolos jaunimui: „jūs esate Dievo žemėn mesta sėkla".
Šiandien daug jūsų atvyko tam, kad susitiktumėte su Petro įpėdiniu ir, kartu su manimi
visiems paskelbtumėte džiaugsmą tikėti Jėzumi Kristumi bei atnaujintumėte įsipareigojimą
būti jo ištikimais mokiniais mūsų laikais, - pradėjo savo kalbą popiežius Benediktas
XVI, šeštadienio popietę atvykęs į „Stadio dos Coqueiros“, 30 000 žmonių talpinantį
stadioną, kuriame šį kartą susibūrė ne sporto mėgėjai, bet su popiežiumi susitikti
norėję Angolos jaunuoliai.
Šventasis Tėvas dėkojo už jaunuolių – katalikų ir
ne vien - jam surengtą šventę, už šventę, kuria jie patys yra, už jų buvimą ir džiaugsmą.
Popiežius Angolos jaunuoliams sakė, kad su Dievu viskas yra kitaip, viskas
yra skirtinga. Ir ne tik. Dievas mus padaro kitokiais, naujais. „Štai aš viską darau
nauja“, skelbia Viešpats Apreiškime Jonui.
Šventasis Tėvas jaunuoliams stengėsi
paaiškinti, jog Jėzus Kristus peržengė visus laiko ir erdvės apribojimus. Jo Dvasia
eina į mūsų širdis, sujungdama mus su pačiu Kristumi ir su Jo Tėvu – su Dievu, vienu
ir trejybiniu.
Peržengęs amžinybės slenkstį, Jėzus yra visų laikų Viešpats.
Taip pat ir dabartinio, kurio knygą turi savo rankoje ir kurioje saugoma praeitis,
o taip pat ir ateitis. Pastarosios negalime perskaityti, tačiau galime įžvelgti nuostabiausią
mūsų gyvenimo aušrą: prisikėlimą Dieve. Naujosios žmonijos ateitis yra Dievas. Bažnyčia
jau yra tos žmonijos užuomazga. Kai tik turėsite progą, atidžiai skaitykite istoriją:
galėsite pamatyti, kad Bažnyčia metams bėgant nesensta, priešingai, tampa vis jaunesne,
nes kasdien artėja prie susitikimo su Viešpačiu, su vieninteliu ir tikru šaltiniu,
iš kurio trykšta jaunystė, atgimimas, gyvybės jėga, - sakė popiežius.
Ateitis
yra Dievas, - dar kartą pakartojo Šventasis Tėvas, vėl cituodamas Apreiškimo Jonui
eilutę apie Naująją Jeruzalę, kur Dievas bus su savo žmonėmis, „nušluostys kiekvieną
ašarą nuo jų akių; ir nebebus mirties, nebebus liūdesio nei aimanos, nei sielvarto,
nes kas buvo pirmiau, tas praėjo“ (Apr 21,4).
Tačiau, - tęsė popiežius, - čia
matau keletą iš tūkstančių angoliečių jaunuolių, kurie buvo sužaloti karo ir minų,
galvoju apie nesuskaičiuojamas ašaras, kurias tiek daug iš jūsų išliejo už prarastus
artimuosius ir nesunku įsivaizduoti tuos tamsius debesis, kurie uždengė jūsų gražiausių
svajonių dangų...Įžvelgiu jūsų širdyje abejonę, dėl kurios man tartumėte: tai (praradimai,
žaizdos) yra ką mes turime. Tai ką sakai tu, nesimato! Pažadas turi dievišką garantiją,
mes ja tikime, tačiau kada Dievas atsikels, kad viską atnaujintų?
Tačiau,
anot Šventojo Tėvo, mes turime paties Jėzaus atsakymą savo mokiniams: „Tegul neišsigąsta
jūsų širdys! Tikite Dievą – tikėkite ir mane! Mano Tėvo namuose daug buveinių. Jeigu
taip nebūtų, argi būčiau pasakęs: einu jums vietos paruošti!?“ (Jn 14,1-2).
Bet
jūs, brangūs jaunuoliai, vėl klaustumėte kada visa tai nutiks, - sakė popiežius ir
priminė dar vieną Jėzaus atsakymą, duotą panašiai klausiusiems mokiniams: „Ne jūsų
reikalas žinoti laiką ir metą, kuriuos Tėvas nustatė savo galia. Kai ant jūsų nužengs
Šventoji Dvasia, jūs gausite jos galybės ir tapsite mano liudytojais (...) lig pat
žemės pakraščių“ (Apd 1,7-8).
Žiūrėkite, - jaunuoliams kalbėjo popiežius, -
Jėzus nepalieka mūsų be atsakymo. Mums aiškiai sako, kad atsinaujinimas prasideda
viduje, kad gausite stiprybės iš Aukštai. Ateities jėga yra jūsų viduje.
Bet
ką reiškia „viduje“? Kaip? Panašiai, kaip, anot Jėzaus, gyvybė sėkloje. Jėzus tai
sakė jau praėjus entuziazmui, su kuriuo jis buvo pasitiktas savo veiklos pradžioje,
kuris jį lydėjo dėl jo sakomų gražių žodžių, išgydymo stebuklų. Bet, galų gale, viskas
liko kaip anksčiau, romėnų valdžia gyvavo toliau, gyvenimas buvo sunkus kaip ir anksčiau.
Kai kurie mokiniai paliko Jėzų, mat jis nekeitė pasaulio, tik pamokslavo. Būtent tada
Jėzus prabilo apie sėjėją, kuris barsto sėklą pasaulio lauke. Jėzus leido suprasti,
kad jo Žodis yra sėkla, jo išgydymai. Ir nors tai visai nedaug, palyginus su milžiniškų
nepriteklių mastu, tačiau toje mažoje sėkloje uždaryta visa ateitis, ji duoda dešimteriopą
ar net šimteriopą derlių.
Jūs esate Dievo žemėn mesta sėkla, kuri turi iš aukščiau
gautą stiprybę, Šventosios Dvasios jėgą. Tačiau, kad nuo gyvenimo pažado būtų pereita
prie derliaus, yra tik vienas kelias: atiduoti gyvenimą dėl meilės, mirti dėl meilės,
- angoliečiams jaunuoliams sakė Šventasis Tėvas. (rk)