Šeštadienio rytą popiežius Luandoje aukojo Mišias su „bendradarbiais Viešpaties vynuogyne“
Šeštadienio rytą Luandos saleziečių Šv. Pauliaus parapijos bažnyčioje, talpinančioje
maždaug pusantro tūkstančio žmonių, popiežius aukojo Mišias, kuriose dalyvavo Angolos
ir San Tomė vyskupai, kunigai, vienuolės ir vienuoliai, katechetai, katalikiškų judėjimų
nariai. Juos Šv. Tėvas pavadino savo bendradarbiais, „tą pačią dieną pasamdytais Viešpaties
vynuogyno darbininkais“.
Mano broliai ir bičiuliai, skubėkime susipažinti su
prisikėlusiu Viešpačiu! – kalbėjo Šventasis Tėvas. Jūs gi žinote, jog Jėzus yra tobulas
žmogus, bet kartu jis yra ir tikras mūsų Dievas. Jame Dievas tapo regimu mūsų akims,
idant mes galėtume dalyvauti jo dieviškajame gyvenime. Jis atvėrė naują būties matmenį,
pradėjo naują gyvenimą, į kurį integruota taip pat ir medžiaga ir kuriame prasideda
naujas pasaulis. Kokiu būdu žmogus gali dalyvauti šioje Jėzaus mums ir už mus perkeistoje
visuotinėje istorijoje? Kokiu būdu šis naujas gyvenimas pasiekia žmogų, persmelkia
jo gyvenimą ir jį pakelia aukštyn? Tai įmanoma tikėjimo ir krikšto dėka. Iš tiesų
šis sakramentas yra mirtis ir prisikėlimas, yra toks gyvenimo perkeitimas, kad pakrikštytasis
gali kartu su apaštalu Pauliumi sakyti: „Aš gyvenu, tačiau nebe aš, o gyvena manyje
Kristus“ (Gal 2, 20).
Toks žmogaus perkeitimo, arba pažodžiui cituojant popiežiaus
pavartotą terminą – „kristifikacijos“, procesas, veikiant Šventajai Dvasia, visą laiką
vyksta istorijoje. Popiežius čia priminė Angolos krikščioniškos istorijos pradžią.
1506 metais atvykus portugalams buvo įkurta pirmoji šiame regione krikščioniškoji
karalystė, kurią keturis dešimtmečius valdės karalius Alfonsas I Mbemba-a-Nzinga.
Ši krikščioniška karalystė gyvavo iki aštuonioliktojo amžiaus ir turėjo savo ambasadorių
Romoje.
Šiandien jūsų, broliai ir seserys, pareiga skelbti Kristų savo tautiečiams,-
kalbėjo popiežius. Daugelis jų bijo dvasių, tamsių jėgų, jaučia nuolatinę grėsmę ir
yra pasimetę. Kartais net žudomi benamiai vaikai ar seni žmonės, nes manoma, kad jie
yra raganiai. Kas pas juo nueis ir paskelbs jiems, kad Kristus visus žmones išvadavo
iš blogio ir tamsybių. Kai kas sako: „palikime juos ramybėje“, „mes žinome savo, jie
žino savo“, „leiskime kiekvienam gyventi pagal savo įsitikinimus“. Tačiau jei mes
žinome, kad be Kristaus gyvenimas nėra pilnas, kad jam trūksta svarbiausio dalyko,
turime taip pat žinoti, kad siūlydami Kristų mes niekam nepakenksime, o tik suteiksime
galimybę atrasti visą gyvenimo autentiškumą, tikro gyvenimo džiaugsmą. Mes turime
tai daryti. Mūsų pareiga padėti visiems žmonėms pasiekti amžiną gyvenimą,- kalbėjo
popiežius šeštadienio rytą Luandoje aukotų Mišių homilijoje. (jm)