Kovo 9 d. Kauno medicinos
universiteto (KMU) Profesorių klubo patalpose vyko Lietuvos vardo tūkstantmečiui skirta
paskaita-diskusija „Šv. Brunonas ir Lietuva“. Visus susirinkusius pasveikino KMU kapelionas
kun. Ričardas Banys ir pasidžiaugė, kad šį paskaita surengta būtent tą dieną, kai
Bažnyčios kalendorius mini šv. Brunono gimimą dangui.
Paskaitą skaitė Vytauto
Didžiojo universiteto (VDU) Katalikų teologijos fakulteto (KTF) Bažnyčios istorijos
dėstytojas doc. Artūras Grickevičius. Jis nuosekliai ir išsamiai apžvelgė šv. Brunono
gyvenimo įvykius, aptarė ano meto geopolitinę padėtį. Prelegentas kalbėjo apie istorinių
šaltinių patikimumą ir argumentuotai paneigė populiarioje spaudoje pateikiamą Kvedlinburgo
metraščio atsiradimo versiją, kad juos parašė vienuolės benediktinės. Šio metraščio
originalas nėra išlikęs iki mūsų dienų, o Drezdeno valstybinėje bibliotekoje saugoma
XVI a. pirmosios pusės kopija.
Dėstytojas doc. A. Grickevičius atkreipė dėmesį,
kad istoriniai šaltiniai nurodo šv. Brunono mirties vietą: Rusijos ir Lietuvos paribiai,
tačiau jie nenurodo, kad pakrikštyti žmonės buvo lietuviai. Galima apibendrinti, kad
krikščionybė prisiartino prie Lietuvos XI a. pradžioje: iš Rytų graikiškoji, o iš
Vakarų lotyniškoji. Konkurencija tarp Rytų ir Vakarų apsunkino šv. Brunono – Dievo
žmogaus apaštalinę misiją. Po paskaitos dėstytojas doc. A. Grickevičius atsakė į klausimus
ir padėkojo už naujas mintis, kurias paskatino šį paskaita. (S. Adler-Mikulėnienė)