Benediktas XVI Popiežiškosios gyvybės akademijos nariams: „Diskriminacija dėl genetinių priežasčių yra nusikaltimas žmoniškumui“.

Šeštadienio rytą popiežius Benediktas XVI audiencijoje priėmė šiomis dienomis vykusios Popiežiškosios gyvybės akademijos plenarinės asamblėjos dalyvius. Šiemetinės asamblėjos darbuose daugiausia dėmesio buvo skiriama genetikos mokslų pažangai ir kartu su jai kartais pasireiškiančiam eugenikos pavojui. Šią temą palietė ir Benediktas XVI plenarinės asamblėjos dalyviams šeštadienį sakytoje kalboje.

Pirmiausia popiežius priminė, jog genetikos pradininku laikomas Gregoras Mendelis, devynioliktajame amžiuje atradęs paveldimumo dėsnius, buvo katalikų vienuolis, priklausęs augustinų ordinui. Nuo to laiko iki dabar,- kalbėjo Benediktas XVI,- genetika pasiekė didžiulę pažangą ir šiandien ji yra viena svarbiausių biologijos disciplinų. Jos dėka šiandien jau įmanoma iš anksto diagnozuoti daugumą paveldimų ligų, sukurti sergančio žmogaus gyvenimo kokybę gerokai pagerinančias terapijas, o neretai ir visiškai išgydyti. Antra vertus,- tęsė popiežius,- genetikos srityje dirbantys mokslininkai prieš save mato dar labai plačius netyrinėtus akiračius. Šios srities tyrinėjimai turi būti skatinami ir remiami, nes jie žada be galo didelę ir svarbią žmonijos pažangą. Tačiau tuo pat metu reikia visada pabrėžti, jog žmogus yra kur kas daugiau negu vien jo kūnas. Kiekvienas žmogus yra neapsakomai vertingesnis už genetinės informacijos kombinaciją, paveldėtą iš tėvų. Taip pat ir naujos žmogaus gyvybės pradėjimas niekada nėra tik biologinė reprodukcija, bet yra kūrimo aktas, kaip primena psalmininkas, sakydamas: „Juk tu mano širdį sukūrei, užmezgei mane motinos įsčiose... Mano išvaizda tau buvo žinoma, kai buvau slapta kuriamas“ (Ps 139,13.15).

Popiežiškosios gyvybės akademijos nariams sakytoje kalboje popiežius taip pat užsiminė ir apie jų suvažiavime svarstomą eugenikos pavojaus temą. Pirmiausia jis priminė, kad eugenikos pavojus nėra naujas. Praeityje ji jau buvo naudojama kaip valstybinio režimo smurto priemonė ir kaip neapykantos tautoms ir žmonių grupėms instrumentas. Dėl to eugenika nedviprasmiškai pasmerkta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje. Vis dėlto, nepaisant visuotinio pasmerkimo ir pasibaisėjimo tomis odiozinėmis praktikomis, eugenikos pavojus nėra visiškai išnykęs,- sakė popiežius. Žinoma, šiandien nieks nebando gaivinti žmogaus asmens orumą niekinusių rasinių ideologijų. Šiandien bandoma įtvirtinti naują požiūrį, pasak kurio žmogaus asmens gyvybė ir asmens orumas yra ne visuotinai galiojanti, bet asmens teisėms ir troškimams subordinuota vertybė. Pastebima tendencija pirmenybę teikti žmogaus sveikatai ir fiziniam grožiui, o kai kurias kitas gyvenimo dimensijas laikyti nevertingomis ir nereikalingomis. Šitaip silpnėja pareiga gerbti kiekvieno žmogaus orumą, ypač jei jis turi kūno defektų ar genetinių ligų. Prieita prie to, kad jei negimusiam kūdikiui diagnozuojama genetinė liga, jis pasmerkiamas, nusprendžiama, kad jo gyvybė neverta gyvenimo.

Reikia dar kartą aiškiai pabrėžti,- sakė popiežius,- jog bet kokia žmonių ar tautų diskriminacija dėl tikrų ar tariamų genetinių priežasčių yra nusikaltimas žmoniškumui. (jm)