2009-02-19 18:13:44

Ar genetika skina kelią eugenikai?


Antradienį Šventojo Sosto spaudos salėje buvo pristatyta konferencija, kuri vasario 20-21 dienomis vyks Vatikane. Konferencijos tema yra „Naujos genetikos galimybės ir eugenikos rizika“.

Genetika yra viena iš biologijos mokslo atšakų, kuri per pastarąjį šimtmetį žengė septynmyliais žingsniais. Šio mokslo pradininkai XIX amžiaus pabaigoje gretino išorinius organizmų požymius, siekdami nustatyti kintamumo tendencijas ir dėsnius. O XX amžiaus pabaigoje buvo pradėtas ambicingas, tarptautinis ir brangus Žmogaus genomo projektas, kuriuo buvo siekiama aprašyti milijardų žmogaus genetinį kodą sudarančių elementų seką.

Genetika yra iš tų disciplinų, kurios turi ir turės daug socialinių pasekmių, kėlė bei kels daug etinių klausimų. Negano to, kai kam kyla pagunda šios disciplinos įžvalgas, metodus perkelti ir pritaikyti žmonių visuomenėje ir žmonių santykiuose. Todėl XX amžiaus pradžioje rasime nemažai idėjų, kombinuojant genetikos ir evoliucijos teorijų įžvalgas, apie žmogaus rasės pagerinimą. Šios idėjos apibendrintai vadinamos „eugenikos“ vardu. Idėjos neliko tik idėjomis. Remiantis prielaida, kad žmogaus charakteris ir polinkiai paveldimi, buvo padaryta išvada, kad, pavyzdžiui, nusikalstamas elgesys yra paveldimas. Sekantis žingsnis buvo nusikaltėlių sterilizacija, kad negalėtų turėti vaikų, kurie paveldėtų nusikalstamą charakterį. Tokia pati logika buvo pritaikyta prostitučių, protiškai neįgalių, epileptikų, homoseksualių asmenų atžvilgiu. Pirmoje XX amžiaus pusėje vienaip ar kitaip „žalingų“ asmenų sterilizacija buvo įteisinta bent 30-yje JAV valstijų. Šiuo požiūriu liūdnai pagarsėjęs 1927 metų JAV aukščiausiojo teismo sprendimas. Į teismą pateko byla (Buck prieš Bell), kurioje vieno protiškai neįgalių asmenų centro direktorius John Bell pareikalavo tame centre gyvenusios jaunos moters Carrie Buck sterilizacijos po to, kai ji pagimdė nesantuokinę dukrą, galimai po prieš ją panaudotos seksualinės prievartos. Teisėjai, aštuoni prieš vieną, nusprendė, kad ir pačių moterų, ir visuomenės naudai reikia nutraukti genetinio paveldo su „defektais“ perdavimą. Jauna moteris ir jos jaunutė duktė buvo sterilizuotos. Pastaroji mirė sulaukusi tik aštuonerių, tačiau jos mokymosi rezultatai buvo geri.

Tačiau klystumėme, jei manytumėme, kad šie dalykai aplenkė Europą. Sterilizacijos įstatymai veikė Šveicarijoje, keliose Skandinavijos šalyje. Šie įstatymai išliko iki praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio. JAV sterilizacija buvo uždrausta 1973 metais. Sterilizacijos mastai buvo gana platūs. Švedijoje nuo 1934 iki 1976 metų buvo sterilizuota per 60 000 asmenų. Taigi, eugenika palyginus neseniai buvo kai kurių demokratinių valstybių tikrovė. Baisiausią pavidalą eugenika įgijo nacistinėje Vokietijoje, kur ją papildė dar ir rasistinės teorijos. Manoma, kad nuo 1933 iki 1941 metų joje galėjo būti atlikta 400 000 sterilizacijų. Tarp aukų 22 000 kurčių arba nebylių žmonių, kad esą neperduotų savo defektų grynai ir tobulai vokiečių rasei. Iš tų, kurie tai rasei nepriklausė, neretai buvo atimamas pats žmogiškumo statusas. Eugenika ir rasizmas pateisino kai kur JAV iki pat XX amžiaus 7 dešimtmečio išlikusius draudimus tuoktis baltiesiems ir juodiesiems.

Šiandien, žmogaus teisių kultūros šviesoje, kai valstybių socialinė politika įvairiomis priemonėmis stengiasi integruoti į visuomenę, pavyzdžiui, regėjimą praradusius, kitus „sveikumo“ ar „normalumo“ standartuose neišsitenkančius asmenis, XX amžiaus pradžios eugenika gali būti vertinama tik kaip nežmogiška. Dabartinių psichologijos ir sociologijos disciplinų, paties genetikos mokslo, šiandien jau puikiai žinančio, kad elgesys ir individualūs pasirinkimai susiformuoja sąveikoje su aplinka, šviesoje XX amžiaus pirmos pusės įžvalgos yra pasenusios ir neteisingos. „Eugenikos“ terminas įgijo negatyvią reikšmę, valstybių institucijos atsiprašė už eugenikos politikas, kai kuriais atvejais jų aukoms nutarė išmokėti kompensacijas.

Tačiau Vatikane rengiamos konferencijos dėmesys sutelktas ne į praėjusio šimtmečio istoriją, o į dabartį ir ateitį. Dėl genetikos atveriamų teigiamų perspektyvų žmonijai nereikia abejoti, tačiau yra grėsmė, kad genetikos atradimai gali būti panaudoti neetiškai, galų gale, prieš žmogų.

Nušlifuota retorika, patraukli reklama ir dideliais pinigais paremti interesai gali nesunkiai paslėpti objektyvų blogį ir sutrukdyti susidaryti atitinkamą etinį vertinimą. Tad ar tikrai visi šiuo metu vykdomi genetiniai tyrimai neturi eugenikos požymių, ar nėra skirstymo tarp žmonių? Konferencijos dalyviai kels šį klausimą, sugretindami įvairių disciplinų – biologijos, medicinos, teisės, sociologijos, teologijos – įžvalgas.

Konferencijoje bus ieškoma bendrų, „pasaulietinių“ etinių kriterijų, mat genetikos etinės ir socialinės pasekmės rūpi ne tik Bažnyčiai. Antai, kartu su Žmogaus genomo projektu 1990-aisiais lygiagrečiai startavo „Etinių, teisinių ir socialinių pasekmių tyrimo programa“ (ELSI). Šios, jau 200 milijonų dolerių gavusios programos tikslas yra įvairiapusė Žmogaus genomo projekto atradimų pasekmių studija.

Plačiau žiūrint, genetinės informacijos panaudojimas gali lemti ir socialinę diskriminaciją. 1997 metais UNESCO pasiūlė ir sekančiais metais JTO generalinė asamblėja patvirtino „Visuotinę žmogaus genomo apsaugojimo ir žmogaus teisių deklaraciją“. Pirmasis deklaracijos straipsnis teigia, jog „žmogaus genomas yra visos žmonijos narių principinės vienybės, o taip pat jų prigimtinio orumo bei skirtingumo pagrindas. Simboline prasme - tai žmonijos paveldas“. O šeštajame straipsnyje dedukuojama svarbi išvada: „Nė vienas asmuo negali buti diskriminuojamas genetiniu charakteristikų, kurių pagalba arba kurių poveikio dėka ketinama pažeisti žmogaus teises, pagrindines laisves ir žmogaus orumą, pagrindu“. Diskriminacija genetiniu pagrindu, pavyzdžiui, atsisakymas suteikti sveikatos draudimą arba priimti į darbą dėl turimos informacijos apie žmogaus genetinį polinkį į vieną ar kitą ligą, nors labai tikėtina, jog ta liga niekad neišsivystys, jau yra tapusi realia grėsme. Tai rodo kai kurių valstybių priimami įstatymai prieš genetinę diskriminaciją. (rk)







All the contents on this site are copyrighted ©.