Komentarai dėl popiežiaus kelionės į Šventąją Žemę
Jau senokai prabilta dėl galimos popiežiaus Benedikto XVI kelionės į Šventąją Žemę,
apie tai prasitardavo vienas kitas diplomatas ar neoficialiai pakomentuodavo koks
pareigūnas.
Tačiau tuo pat metu apžvalgininkai ir komentatoriai atrasdavo įvairių
pretekstų suabejoti dėl šios kelionės. Visų pirma, dar kartą prisiminta jau sena diskusija
dėl popiežiaus Pijaus XII beatifikacijos bylos. Pijus XII savo pontifikatą pradėjo
1939 metų kovo mėnesį ir vadovavo katalikų Bažnyčiai iki savo mirties 1958 metais.
Jam teko nepaprastai sunki atsakomybė plukdyti Bažnyčios laivelį per II Pasaulinio
karo pražūtingus vandenis. Kalbant apie šį periodą, kai kurie apžvalgininkai mano,
kad popiežius buvo pernelyg „tylus“, nepasmerkė vykdomo Holokausto ir buvo antisemitas.
Kiti nesutinka ir pateikia visą eilę faktų, pavyzdžiui, Pijaus XII nurodymą karo metais
vienuolijų ir kongregacijų namams priglausti nacistų persekiojamus žydus. Kalbos apie
popiežiaus Benedikto XVI kelionę į Šventąją Žemę sužadino straipsnių ir komentarų
seriją, kuriuose Pijaus XII pontifikato teigiamas arba neigiamas vertinimas laikomas
kriterijumi Benedikto XVI kelionei.
Kitu abejonės pretekstu tapo Izraelio karinių
pajėgų neseniai surengta plati operacija prieš islamistinę Hamas organizaciją Gazos
ruože. Ši nauja konflikto fazė, sukėlusi įtampą visame Artimųjų Rytų regione ir pačiame
Izraelyje, taip pat sudarė prielaidas abejoti dėl popiežiaus kelionės įmanomumo tokiu
įtemptu laiku.
Dar viena abejonių banga kilo po šv. Pijaus X brolijos keturių
vyskupų ekskomunikos atšaukimo. Viena Švedijos televizija parodė kiek anksčiau įrašytą
reportažą, kuriame vienas iš vyskupų išsakė abejones dėl Holokausto mąsto ir dėl dujų
kamerų egzistavimo. Tiesa, vyskupas tvirtino, jog jis nėra nusistatęs prieš žydus,
o tik remiasi istorikų darbais.
Vyskupas galvoje turėjo istorikų revizionistų
nuostatas, kurioms visiškai nepritaria istorikų bendruomenės dauguma ir kurios nėra
katalikų Bažnyčioje paplitusios pažiūros. Tačiau vėl, kai kurie komentatoriai, rabinai
ir Izraelio politikai, sutapatino ekskomunikos atšaukimą su šv. Pijaus X brolijos
vyskupo nuomonės įteisinimu, nors tai du nesusiję dalykai. Ekskomunikos atšaukimas
yra vienas iš pirmųjų žingsnių, kuris žengtas siekiant į katalikų Bažnyčią integruoti
iš dešimčių tūkstančių asmenų sudarytą bendruomenę, dėl įvairių motyvų nepriėmusios
1965 metais pasibaigusio Vatikano II Susirinkimo nuostatų ir po to sekusios liturgijos
reformos. Minėti keturi vyskupai buvo užsitraukę savaiminę ekskomuniką, mat buvo įšventinti
1988 metais be popiežiaus pritarimo, nusižengiant bažnytinei teisei. Yra akivaizdu,
kad ekskomunikos atšaukimo turinys ir esmė nesusiję su tuo, koks yra šv. Pijaus X
brolijos narių, tame tarpe ir vyskupų, individualus požiūris į istoriją ir juo labiau
nėra to požiūrio įteisinimas ar perėmimas.
Nepaisant to, kad netrūko ir ankstesnių
Bažnyčios, popiežiaus Jono Pauliaus II lūpomis išsakytų vienaprasmiškų nuostatų dėl
Holokausto, Šventasis Sostas paskelbė notą, kurioje pasakyta, kad šv. Pijaus X brolijos
vyskupas turės peržiūrėti savo nuomonę, jei norės eiti toliau pilno susitaikymo ir
bendrystės keliu. Paskutinį tašką abejonėms padėjo popiežius Benediktas XVI, vasario
12 dieną susitikęs su didžiausių JAV žydų organizacijų delegacija. Šventasis Tėvas
tuosyk pasakė, kad Holokausto tragedija buvo nusikaltimas „prieš Dievą ir žmoniją“,
kad ši tragedija negali būti nei neigiama, nei minimalizuota ir kad mūsų pareiga yra
atsiminti šią dramą tam, kad niekad jos nepakartotumėme.
Tos pačios audiencijos
metu popiežius Benediktas XVI pats patvirtino žinią, apie savo būsimą kelionę į Šventąją
Žemę. O netrukus po to, vasario 15 dieną, apie popiežiaus vizitą oficialiai pranešė
ir Izraelio premjeras Ehud Olmert. Anot premjero, popiežiaus kelionė bus svarbus įvykis,
kelionės eigą koordinuoja jo paties biuras. Popiežių kelionės metu lydės Izraelio
prezidentas Shimon Peres.
Dar nėra paskelbta oficiali kelionės programa. Izraelio
premjeras paminėjo, kad ji vyks gegužės mėnesį, o neoficialūs šaltiniai kalba apie
gegužės 8-15 dienas.
Apaštalinis nuncijus Izraelyje arkivyskupas Antonio Franco,
pačiam popiežiui prabilus apie kelionę, interviu žinių agentūrai „Sir“ taip pat atskleidė
keletą Šventojo Tėvo kelionės detalių. Anot jo, Benediktas XVI vyksta į „Šventąją
Žemę“, kuri nesutampa su dabartinio Izraelio sienomis. Šventoji žemė krikščionims
yra susijusi su Jėzaus Kristaus gyvenimo, veiklos, mirties ir prisikėlimo vietomis.
Dalis jų yra Jordanijoje ir Palestiniečių Teritorijose, dalis Izraelio valstybėje.
Nuncijus Franco patvirtino, kad bus trys dideli susibūrimai su katalikų bendruomenėmis:
Jeruzalėje, Betliejuje ir Galilėjoje. Nieko kol kas negalima pasakyti apie galimybes
popiežiui nuvykti į Gazą, tačiau nuncijus tikėjosi, kad nors Gazos krikščionys, kurių
yra apie 3000, galės šia proga palikti griežtai Izraelio kontroliuojamą teritoriją
ir atvykti į Šventojo Tėvo vadovausimas šv. Mišias. Anot arkivyskupo, nors popiežiaus
apaštalinės kelionės tikslas yra susitikimai su Šventojoje Žemėje esančiais katalikais,
tačiau reikia tikėtis susitikimų ne tik su Izraelio, bet ir su Jordanijos bei Palestiniečių
Teritorijų valdžios atstovais, taip pat su žydų ir musulmonų religiniais lyderiais.
(rk)