2009-02-17 18:04:36

Komentarai dėl popiežiaus kelionės į Šventąją Žemę


Jau senokai prabilta dėl galimos popiežiaus Benedikto XVI kelionės į Šventąją Žemę, apie tai prasitardavo vienas kitas diplomatas ar neoficialiai pakomentuodavo koks pareigūnas.

Tačiau tuo pat metu apžvalgininkai ir komentatoriai atrasdavo įvairių pretekstų suabejoti dėl šios kelionės. Visų pirma, dar kartą prisiminta jau sena diskusija dėl popiežiaus Pijaus XII beatifikacijos bylos. Pijus XII savo pontifikatą pradėjo 1939 metų kovo mėnesį ir vadovavo katalikų Bažnyčiai iki savo mirties 1958 metais. Jam teko nepaprastai sunki atsakomybė plukdyti Bažnyčios laivelį per II Pasaulinio karo pražūtingus vandenis. Kalbant apie šį periodą, kai kurie apžvalgininkai mano, kad popiežius buvo pernelyg „tylus“, nepasmerkė vykdomo Holokausto ir buvo antisemitas. Kiti nesutinka ir pateikia visą eilę faktų, pavyzdžiui, Pijaus XII nurodymą karo metais vienuolijų ir kongregacijų namams priglausti nacistų persekiojamus žydus. Kalbos apie popiežiaus Benedikto XVI kelionę į Šventąją Žemę sužadino straipsnių ir komentarų seriją, kuriuose Pijaus XII pontifikato teigiamas arba neigiamas vertinimas laikomas kriterijumi Benedikto XVI kelionei.

Kitu abejonės pretekstu tapo Izraelio karinių pajėgų neseniai surengta plati operacija prieš islamistinę Hamas organizaciją Gazos ruože. Ši nauja konflikto fazė, sukėlusi įtampą visame Artimųjų Rytų regione ir pačiame Izraelyje, taip pat sudarė prielaidas abejoti dėl popiežiaus kelionės įmanomumo tokiu įtemptu laiku.

Dar viena abejonių banga kilo po šv. Pijaus X brolijos keturių vyskupų ekskomunikos atšaukimo. Viena Švedijos televizija parodė kiek anksčiau įrašytą reportažą, kuriame vienas iš vyskupų išsakė abejones dėl Holokausto mąsto ir dėl dujų kamerų egzistavimo. Tiesa, vyskupas tvirtino, jog jis nėra nusistatęs prieš žydus, o tik remiasi istorikų darbais.

Vyskupas galvoje turėjo istorikų revizionistų nuostatas, kurioms visiškai nepritaria istorikų bendruomenės dauguma ir kurios nėra katalikų Bažnyčioje paplitusios pažiūros. Tačiau vėl, kai kurie komentatoriai, rabinai ir Izraelio politikai, sutapatino ekskomunikos atšaukimą su šv. Pijaus X brolijos vyskupo nuomonės įteisinimu, nors tai du nesusiję dalykai. Ekskomunikos atšaukimas yra vienas iš pirmųjų žingsnių, kuris žengtas siekiant į katalikų Bažnyčią integruoti iš dešimčių tūkstančių asmenų sudarytą bendruomenę, dėl įvairių motyvų nepriėmusios 1965 metais pasibaigusio Vatikano II Susirinkimo nuostatų ir po to sekusios liturgijos reformos. Minėti keturi vyskupai buvo užsitraukę savaiminę ekskomuniką, mat buvo įšventinti 1988 metais be popiežiaus pritarimo, nusižengiant bažnytinei teisei. Yra akivaizdu, kad ekskomunikos atšaukimo turinys ir esmė nesusiję su tuo, koks yra šv. Pijaus X brolijos narių, tame tarpe ir vyskupų, individualus požiūris į istoriją ir juo labiau nėra to požiūrio įteisinimas ar perėmimas.

Nepaisant to, kad netrūko ir ankstesnių Bažnyčios, popiežiaus Jono Pauliaus II lūpomis išsakytų vienaprasmiškų nuostatų dėl Holokausto, Šventasis Sostas paskelbė notą, kurioje pasakyta, kad šv. Pijaus X brolijos vyskupas turės peržiūrėti savo nuomonę, jei norės eiti toliau pilno susitaikymo ir bendrystės keliu. Paskutinį tašką abejonėms padėjo popiežius Benediktas XVI, vasario 12 dieną susitikęs su didžiausių JAV žydų organizacijų delegacija. Šventasis Tėvas tuosyk pasakė, kad Holokausto tragedija buvo nusikaltimas „prieš Dievą ir žmoniją“, kad ši tragedija negali būti nei neigiama, nei minimalizuota ir kad mūsų pareiga yra atsiminti šią dramą tam, kad niekad jos nepakartotumėme.

Tos pačios audiencijos metu popiežius Benediktas XVI pats patvirtino žinią, apie savo būsimą kelionę į Šventąją Žemę. O netrukus po to, vasario 15 dieną, apie popiežiaus vizitą oficialiai pranešė ir Izraelio premjeras Ehud Olmert. Anot premjero, popiežiaus kelionė bus svarbus įvykis, kelionės eigą koordinuoja jo paties biuras. Popiežių kelionės metu lydės Izraelio prezidentas Shimon Peres.

Dar nėra paskelbta oficiali kelionės programa. Izraelio premjeras paminėjo, kad ji vyks gegužės mėnesį, o neoficialūs šaltiniai kalba apie gegužės 8-15 dienas.

Apaštalinis nuncijus Izraelyje arkivyskupas Antonio Franco, pačiam popiežiui prabilus apie kelionę, interviu žinių agentūrai „Sir“ taip pat atskleidė keletą Šventojo Tėvo kelionės detalių. Anot jo, Benediktas XVI vyksta į „Šventąją Žemę“, kuri nesutampa su dabartinio Izraelio sienomis. Šventoji žemė krikščionims yra susijusi su Jėzaus Kristaus gyvenimo, veiklos, mirties ir prisikėlimo vietomis. Dalis jų yra Jordanijoje ir Palestiniečių Teritorijose, dalis Izraelio valstybėje.

Nuncijus Franco patvirtino, kad bus trys dideli susibūrimai su katalikų bendruomenėmis: Jeruzalėje, Betliejuje ir Galilėjoje. Nieko kol kas negalima pasakyti apie galimybes popiežiui nuvykti į Gazą, tačiau nuncijus tikėjosi, kad nors Gazos krikščionys, kurių yra apie 3000, galės šia proga palikti griežtai Izraelio kontroliuojamą teritoriją ir atvykti į Šventojo Tėvo vadovausimas šv. Mišias. Anot arkivyskupo, nors popiežiaus apaštalinės kelionės tikslas yra susitikimai su Šventojoje Žemėje esančiais katalikais, tačiau reikia tikėtis susitikimų ne tik su Izraelio, bet ir su Jordanijos bei Palestiniečių Teritorijų valdžios atstovais, taip pat su žydų ir musulmonų religiniais lyderiais. (rk)







All the contents on this site are copyrighted ©.