Sekmadienio vidudienio maldos metu popiežius Benediktas XVI trumpai komentavo dienos
skaitinį iš Evangelijos pagal Morkų, pasakojusį apie Jėzaus įvykdytą išgydymo stebuklą.
Evangelistas rašo apie raupsuotąjį, kuris Jėzaus maldavo: „Jei panorėsi, gali
mane padaryti švarų“. Jėzus, pasigailėjęs jo, ištiesė ranką, palietė jį ir tarė: „Noriu,
būk švarus!“. Tuojau pat raupsai pranyko, ir jis tapo švarus (Mk 1,40-45)“.
Išgydęs
raupsuotąjį, Jėzus liepia jam pasirodyti kunigui ir paaukoti atnašą, kaip kad nurodyta
Mozės priesakuose, tačiau niekam nepasakoti kaip išgijęs. Vis dėlto pasveikęs ligonis
nepaklausė ir visiems garsiai paskelbė apie tai, kas jam atsitiko. Dėl to pas Jėzų
pradėjo plūsti tiek daug žmonių, kad jis buvo priverstas išeiti iš miesto ir laikytis
nuošaliose vietose.
Pasak popiežiaus Benedikto XVI, raupsai Jėzaus laikais
buvo suvokiami ne tik kaip liga, bet ir kaip ypatingo „nešvarumo“ forma, neleidusi
dalyvauti religinio kulto apeigose. Kunigai privalėjo diagnozuoti ligą, o vėliau patvirtinti
ligonio išgijimą. Sergantis žmogus būdavo atskiriamas nuo bendruomenės. Todėl raupsai
buvo tam tikra socialinė ir religinė mirtis, o raupsuotojo išgijimas tarsi prisikėlimas.
Raupsus
galima interpretuoti kaip nuodėmės simbolį. Nuodėmė yra širdies „nešvarumas“, galintis
mus atitolinti nuo Dievo. Iš tikrųjų ne fizinė raupsų liga, kaip kad tvirtino senosios
normos, o nuodėmė, dvasinis ir moralinis blogis atskiria mus nuo Dievo. Mūsų nuodėmės
tolina mus nuo Dievo ir jei nėra nuolankiai išpažįstamos, pasitikint dievišku gailestingumu,
gali nulemti sielos mirtį.
Kita vertus, pats Jėzus savo Kančioje tampa tarsi
raupsuotuoju, priėmęs mūsų kančias ir nuodėmes. Pats tampa „nešvarus“, atskirtas nuo
Dievo, kad galiausiai gautų susitaikymą, atleidimą ir išgelbėjimą.
Atgailos
sakramente nukryžiuotas ir prikeltas Kristus, per savo tarnus, mus padaro švariais
su savo begaliniu gailestingumu, mums gražina bendrystę su dangiškuoju Tėvu ir artimu,
mums dovanoja savo meilę, džiaugsmą ir taiką.
Brangūs broliai ir seserys,
prašykime Mergelės Marijos, kurią Dievas apsaugojo nuo nuodėmės dėmės, kad mums padėtų
išvengti nuodėmės ir dažnai naudotis išpažinties sakramentu, atleidimo sakramentu,
kurio vertė ir svarba mūsų krikščioniškam gyvenimui tebūnie atskleidžiama vis labiau,
- kalbėjo popiežius Benediktas XVI. (rk)