2008 metais Belgijoje pateikti 705 prašymai dėl eutanazijos

Belgijos Federalinė eutanazijos kontrolės ir vertinimo komisija pateikė duomenis, jog 2008 metais užregistruoti 705 šalies piliečių prašymai su medikų pagalba nutraukti jų gyvybę, kitaip tariant, įvykdyti eutanaziją. Eutanazija Belgijoje yra įteisinta nuo 2002 metų rugsėjo.

Eutanazijos atvejų skaičius kasmet didėjo. 2003 metais buvo užregistruoti 235 tokie prašymai, 2007 metais 495 atvejai. Dauguma iš 2008 metais prašiusių eutanazijos, 564 asmenys (apie 80 procentų), sirgo vėžiu. Beje, dauguma ligonių yra iš flamandiškosios Belgijos dalies. Nuo 2002 metų iki šiandien eutanaziją pasirinko 2689 Belgijos gyventojai.

Eutanazija yra vienas iš aktualiausių šiandienos bioetinių klausimų. Deja, neretai siekiama juos išspręsti instrumentalizuojant itin sunkius bei kraštutinius atvejai, nors jie anaiptol neatspindi visų žmogiškų situacijų ir jų sudėtingumo.

Eutanazijos šalininkai kalba apie asmens teisę oriai mirti, nekentėti. Priešininkai turi visą eilę kontrargumentų. Anot jų, dažnai ligonis nori mirti, nes yra paliktas vienas, jaučiasi niekam nereikalingas. Tad tikroji jo troškimo mirti priežastis būtų ne pati liga, o solidarumo iš jo šeimos ar visuomenės pusės nebuvimas. O ir šiaip, ar asmens orumas sutampa tik su kūno funkcionavimu? Būtent todėl, kad sveikas kūnas neišsemia viso žmogaus orumo, ir labai sergantis žmogus, su neveiksniu kūnu, žmogiško orumo nepraranda.

Dažnai eutanazijos šalininkai mini sunkiai pakeliamą ar nepakeliamą fizinį skausmą, tačiau priešininkai atsikerta, jog mūsų dienomis yra žinomi ir labai didelio skausmo numalšinimo būdai, tačiau trūksta jų taikymo plačiu mastu.

Ne vienas medikų profesijos atstovas buvo pabrėžęs ir kultūrinio apvertimo momentą eutanazijos veiksme: gydytojas, gyvybės gynėjas, ją nutraukia. Beje, jau buvo atvejų, kai ne ligonis, o pats gydytojas nuspręsdavo, jog jo pacientas gyvena „nebe oriai“ ir geriau būtų, kad mirtų.

Iškyla ir sąžinės laisvės klausimas. Ar įtvirtinus „teisę į eutanaziją“ ir padarius ja viena iš valstybinės sveikatos sistemos paslaugų, kiekvienas gydytojas privalo atlikti eutanazijos veiksmą? Šiuo metu Belgijoje yra palikta vietos sąžinės laisvei. Ligoniams įstatymas nepripažįsta „teisės į eutanaziją“, tačiau „teisę prašyti eutanazijos“. Gydytojui yra palikta laisvė atsiliepti arba neatsiliepti į šį prašymą.

Antra vertus, medikai skiria eutanaziją nuo neproporcingų, beprasmiškų pastangų išlaikyti ligonį gyvu. Neproporcingų pastangų atsisakymas nėra tapatintinas su eutanazija.

Greta „pasaulietinių“ argumentų prieš eutanaziją katalikų Bažnyčia turi ir kitų, priskirtinų religinės etikos sričiai. Viena vertus, krikščionybėje žmogaus gyvybė suvokiama kaip šventa. Jos davimas ar pasiėmimas yra Dievo valioje, nors tiesa, kad dažnai sunkiai suprantamoje ir priimamoje. Žmogus šioje srityje negali būti arbitru. Antra vertus, ar eutanazija nėra artimo meilės trūkumas? Ar tikrasis atsakymas yra švelnios mirties suteikimas, ar meilės liudijimas, peržengiant ir skausmą? (rk)