Dvi Prancūzijos vyskupų iniciatyvos bioetikos debatuose

Sausio pabaigoje naujajam Prancūzijos ambasadoriui prie Šventojo Sosto įteikus savo skiriamuosius raštus, tarp kitų dalykų, popiežius Benediktas XVI jam pažadėjo, jog Bažnyčia Prancūzijoje pasiruošusi aktyviai ir kompetentingai dalyvauti bioetiniuose debatuose, kurie šiais metais rengiami Prancūzijoje.

Nestebina tai, kad didžiausi bioetiniai debatai kyla išsivysčiusiose valstybėse, kuriose išplėtota medicinos infrastruktūra, vykdomi plačių mastų tyrimai ir eksperimentai. Šiuose kraštuose priimti sprendimai ir nuostatos vėliau turi atgarsių visoje tarptautinėje bendruomenėje. Prancūzija, be abejo, viena iš tokių valstybių.

Kas tai yra bioetika? Visi žinome, kad per pastaruosius dešimtmečius ir metus medicina, kitos su biologija susijusios disciplinos žengė pirmyn milžino žingsniais, keisdamos mūsų pasaulį. Tačiau šie žingsniai kartais kelia abejonių ar net baimę, juridinių ir moralinių klausimų. Pavyzdžiui, ar netaps žmogus nekontroliuojamų tyrinėjimų, eksperimentų bei manipuliacijų objektu? Kas yra teisinga ir kas yra teisėta medicinos mokslo galimybių taikyme? Šių klausimų pamatinė prielaida yra ta, kad ne viskas, ką techniškai galima padaryti yra jau savaime morališkai gera ir priimtina. O atsakymų ieškojimas, konkrečių nuostatų pasiūlymas ir būtų „bioetika“.

Bioetikos disciplinos pradžia siekia praėjusio amžiaus šeštą, septintą dešimtmetį. „Bioetikos“ terminą 1970 metais pasiūlė Van Rensselaer Potter, JAV gimęs ir dirbęs onkologas. Naują discipliną savo indėliais, kiekvienas iš savos perspektyvos, turtino filosofai, juristai, psichologai, teologai, medikai, sociologai. Žinoma, plačiau žiūrint moralės ir medicinos santykio klausimas yra daug senesnis. Pakanka atsiminti garsiąją V amžiuje prieš Kristų gyvenusio graikų gydytojo Hipokrato priesaiką, kurioje įvardijamos gero gydytojo pareigos.

Svarbu pažymėti, kad bioetika yra viena iš tų sričių, kuri realiai paliečia ne tik šios disciplinos ekspertų interesus, bet visus žmones. Su eutanazijos, aborto, žmogaus embrionų tyrimų klausimais gali susidurti ne tik valstybės įstatymų kūrėjai, bet ir kiekvienas jos pilietis.

Turint galvoje, kaip minėta, greitą medicinos ir biologijos mokslo teorijos bei praktikos pažangą, Prancūzijoje bioetikos įstatymas persvarstomas kas penkerius metus. Dabar galioja 2004 metais priimtas įstatymas. Vyriausybė tikisi iki 2009 metų galo parengti naują įstatymą, o 2010 metų pradžioje jį aptarti ir priimti. Prieš pradedant įstatymo svarstymą parlamente, Prancūzijos vyriausybė pasiūlė į bendras ir viešas diskusijas įsitraukti pilietinei visuomenei, įvairioms organizacijoms. Kadangi bioetika susijusi su moralės sfera, debatuose dalyvauja ir katalikų Bažnyčia, turinti ilgą moralinės minties tradiciją ir siekianti ją nuolatos atnaujinti, pritaikyti prie laiko kaitos.

Šiuo metu Prancūzijos vyskupai, tiksliau sakant, vyskupų įsteigta Darbo grupė bioetiniams klausimams, pasiūlė dvi iniciatyvas. Pirma, paruošė ir ką tik publikavo veikalą „Bioetika, pasiūlymai dialogui“. Šiame veikale pateikta septynių temų, kurios bus paliestos ir įstatyme, analizė: žmogaus embrionų tyrimai; žmogaus organų paėmimas ir persodinimas; žmogaus audiniai ir ląstelės; asmens sutikimo dalyvauti tyrimuose aspektai; kūno neliečiamumo principas; dirbtinis apvaisinimas; prenatalinės diagnozės panaudojimas.

Antra iniciatyva yra internetinio blogo sukūrimas (www.eglise.catholique.fr). Jis leis nesunkiai susipažinti su bioetikos temomis platesniam ratui žmonių. Žadama nuolatos pasiūlyti įžvalgų aukščiau išvardintomis temomis, parašytų atitinkamose srityse kompetentingų ekspertų. Jie taip pat atsakys ir į interneto naudotojų klausimus. (rk)