Popiežiaus sekmadienio vidudienio kalba: kančia ir mirtimi ant kryžiaus Jėzus įprasmino
žmogaus kančią
Popiežius Benediktas XVI sekmadienio vidudienį per įprastinį “Viešpaties Angelo” maldos
susitikimą daug dėmesio paskyrė Italijos Bažnyčios švęstai “Gyvybės dienai”. Sekmadienį
31 kartą švęstos “Gyvybės dienos” tema buvo „Gyvybės stiprybė kančioje“.
Šv.
Tėvas visų pirma priminė, jog Jėzus iš pradžių Jėzus nenorėjo, kad būtų plačiai žinoma
apie jo dieviškumą. Jis labai primygtinai savo mokiniams aiškino, kad į šlovę galės
įžengti tiktai per didelius kentėjimus. Jam teksią daug kentėti, būti atmestam ir
nukryžiuotam, nes kančia yra sudėtinė jo misijos dalis. Būdinga tai, jog šių liturginių
metų Evangelijos skaitiniuose yra parinkti evangelisto šv. Morkaus tekstai. Jie pasižymi
vadinamąja „mesijo paslaptimi“. Tai yra, faktu, jog Jėzus kol kas nenori, kad išskyrus
uždarą mokinių grupę, būtų žinoma, kad jis yra Kristus, Dievo Sūnus. Todėl jis pakartotinai
perspėja tiek savo mokinius, tiek pagydytus ligonius, neatskleisti kitiems kas jis
iš tikrųjų yra.
Tai akivaizdu ir ketvirtojo sekmadienio Evangelijos skaitinyje.
Jame pasakojama apie netyrosios dvasios apsėstą žmogų, kuris ėmė šaukti „Ko tau iš
mūsų reikia, Jėzau Nazarėnai? Gal atėjai mūsų pražudyti? Aš žinau, kas tu esi: Dievo
šventasis!“ Jėzus sudraudė jį: „Nutilk ir išeik iš jo!“ Evangelistas pastebi, juk
tuomet netyroji dvasia, baisiai šaukdama, išėjo iš to žmogaus. Jėzus ne tik išvaro
demonus iš apsėstų žmonių, išvaduodamas iš sunkios vergystės, bet neleidžia nei demonams
atskleisti, kas jis iš tikrųjų yra. Jėzus nuosekliai saugoja šią „paslaptį“, nenorėdamas
pakenkti savo misijai, nuo kurios priklausė visos žmonijos išganymas. Jis žinojo,
kad žmonijai išvaduoti iš nuodėmės vergijos turės būtų paaukotas ant kryžiaus kaip
tikras Velykų Avinėlis. Vis dėlto velnias bando nukreipti jo dėmesį, kad pasiduotų
grynai žmogiškai galios ir visiškos sėkmės sampratai. Jam Kristaus kryžius bus pralaimėjimas.
Todėl Jėzus nuolat moko savo mokiniams apie dideles kančias, kurios jo laukia.
Jėzus
kenčia ir miršta ant kryžiaus iš meilės. Šitaip jis įprasmino žmogaus kančią. Tai
suprasdami visų epochų vyrai ir moterys galėjo patirti gilią ramybę, kad ir labai
karčiai išgyvendami sunkius fizinius ir moralinius išbandymus.
„Gyvybės stiprybė
kančioje“, priminė popiežius, buvo Italijos Bažnyčios metinės Gyvybės dienos tema.
Šv. Tėvas pasidžiaugė Italijos vyskupų liudijama ganytojiška meile ir jų drąsa skelbti
tiesą ir aiškiai pasakyti, kad, pavyzdžiui, eutanazija yra neteisingas sprendimas
žmonių patiriamai kančios dramai ir, apskritai, yra žmogaus nevertas sprendimas.
Tikrasis
spendimas negali būti mirtis, kad ir kokia „saldi“ ji būtų. Tikrasis sprendimas -
tai meilės liudijimas, padedantis kančią ir mirties agoniją išgyventi žmoniškai. Būkime
tikri, - kalbėjo popiežius Benediktas XVI, - jog nei viena ašara, nei tų, kurie kenčia,
nei tų, kurie jiems arti, neišnyksta Dievo akivaizdoje. (sk)