Šeštadienį, sausio 31 dieną, Bažnyčios liturginiam kalendoriui minint šv. Joną Boską,
saleziečiai pradėjo švęsti jubiliejinius metus, kuriais minimos jų kongregacijos įkūrimo
150-osios metinės. Pagrindinės jubiliejaus atidarymo Mišios šeštadienio vakarą buvo
aukojamos Turino Švenčiausiosios Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčioje,
kuri prieš pusantro šimto metų buvo pirmasis saleziečių judėjimo židinys. Jubiliejinių
metų atidarymo Mišioms vadovavo saleziečių kongregacijos generalinis vyresnysis, iš
Meksikos kilęs kunigas Pascual Chavez Villanueva - devintasis saleziečių įkūrėjo šv.
kunigo Jono Bosko įpėdinis.
Šeštadienio pavakare Mišias saleziečių jubiliejinių
metų atidarymo proga Bolonijoje aukojo saleziečių kongregacijos narys Popiežiaus valstybės
sekretorius kardinolas Tarcisio Bertone. Saleziečiai gali pasigirti ir kitai garsiais
kardinolais. Jų kongregacijos nariai yra Šventosios Romos Bažnyčios archyvaras ir
bibliotekininkas kardinolas Raffaele Farina, Honkongo vyskupas kardinolas Joseph Zen
Zekiun, Nikaragvos sostinės Managvos arkivyskupas emeritas kardinolas Miguel Obando
Bravo.
Saleziečių kongregacija buvo įkurta Turine 1859 metų gruodžio 18 dieną.
Pirmasis saleziečių židinys, susidedantis iš aštuoniolikos pirmųjų naujos kongregacijos
narių, šv. Jono Bosko buvo įkurtas prie Turino Švenčiausiosios Mergelės Marijos Krikščionių
Pagalbos bažnyčios. Šiandien saleziečiai veikia 129 pasaulio valstybėse ir turi 16
092 narius – 10 699 kunigus, 2 025 brolius, 2 765 seminaristus ir 118 vyskupų, tarp
jų ir keli kardinolai.
Šeštadienį pradėtų saleziečių įkūrimo jubiliejinių
metų programoje nurodytos pagrindinės datos, kurias šiemet itin iškilmingai minės
viso pasaulio saleziečiai: gegužės 25 dieną bus švenčiama Marijos Krikščionių Pagalbos
šventė; birželio 24 dieną bus minimas šv. Jono Bosko vardadienis; rugpjūčio 16-ąją
– jo gimimo diena; pagrindinis minėjimas vyks gruodžio 18-ąją – saleziečių kongregacijos
įkūrimo 150-ųjų metinių dieną.
Be to, jau dabar prasideda šv. Jono Bosko relikvijų
piligrimystė. Urna su saleziečių steigėjo relikvijomis pirmiausia keliaus po Čilės
saleziečių bendruomenes. Visa piligrimystės truks iki 2015 metų – šv. Jono Bosko gimimo
200 metų sukakties.
* * *
Saleziečių kongregacija veikia ir Lietuvoje;
turi dvejus namus – Vilniuje ir Kaune, devynis kunigus ir vieną brolį. Saleziečių
veiklos Lietuvoje pradžia siekia 1927 metus. Tai metais Lietuvoje pradėjo eiti Italijoje
leidžiamų „Saleziečių žinių“ lietuviškas leidimas. 1934 metais kunigas Antanas Skeltys
įkūrė pirmąją saleziečių bendruomenę Lietuvoje. Ketvirtajame dešimtmetyje nemažai
jaunuolių, panorusių stoti į saleziečių kongregaciją, išvyko studijuoti į Italiją.
Vėliau, pokario metais Italijoje kunigystės šventimus gavę lietuviai saleziečiai netoli
Romos, Frascati miestelyje įkūrė savo centrą. Alpėse, Šiaurės Italijoje, keletą dešimtmečių
veikė dar vienas lietuvių saleziečių židinys. Keletas Italijoje studijas baigusių
lietuvių saleziečių išvyko į misijas. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Italijoje
veikę lietuvių saleziečių namai užsidarė, o jiems vadovavę lietuviai saleziečiai –
grįžo į tėvynę ir įsijungė į prieš keliolika metų Lietuvoje atkurtų saleziečių centrų
veiklą.
Kalbant apie lietuvius saleziečius, būtina paminėti uolų Romos lietuvių
bendruomenės narį, taip pat ir mūsų lietuviškosios Vatikano radijo redakcijos nuoširdų
bičiulį, - 2005 metais Romoje mirusį brolį Vincą Aleksandravičių, buvusį Romos saleziečių
spaustuvės direktorių. Ankstesniais laikais Romoje gyvenę du lietuviai saleziečiai
buvo Vatikano spaustuvės vadovai – kunigas Stanislovas Petraitis nuo 1946 iki 1958
metų buvo spaustuvės administracijos direktorius, o kunigas Juozas Zeliauskas nuo
1963 iki 1965 buvo generalinis direktorius. (jm)