Rusijos katalikų vyskupai baigė vizitą Ad limina

Ketvirtadienio rytą popiežius Benediktas XVI susitiko su Rusijos katalikų vyskupais, baigiančiais pirmadienį pradėtą vizitą Ad limina.

Šiuo metu Rusijoje yra beveik 800 tūkstančių katalikų, tai yra maždaug 0,6 procento visų šalies gyventojų. Rusijos gyventojų dauguma priklauso stačiatikių bendruomenei. Antroji, pagal tikinčiųjų skaičių, konfesinė grupė yra islamo išpažinėjai. Nemaža dalis Rusijos gyventojų neišpažįsta jokios religijos.

Dabartinė Rusijos katalikų Bažnyčios hierarchinė struktūra buvo sukurta po Sovietų Sąjungos žlugimo ir religijos laisvės atkūrimo. Pirmiausia 1991 metais popiežius Jonas Paulius II įkūrė dvi – Europos ir Sibiro apaštališkąsias administracijas. 1999 metais jos buvo pertvarkytos į keturias apaštališkąsias administracijas. 2002 metais jų pagrindu buvo įkurtos keturios vyskupijos – Maskvos arkivyskupija su sufraganinėmis Saratovo, Irkutsko ir Novosibirsko vyskupijomis. Jų ganytojai – arkivyskupas Paolo Pezzi, vyskupai Clemens Pickel, Cyryl Klimowicz ir Joseph Werth šios savaitės pradžioje pradėjo visiems vyskupams kas penkeri metai privalomą vizitą Ad Limina, o šio ketvirtadienio rytą, užbaigiant vizitą, Rusijos katalikų ganytojus priėmė Šventasis Tėvas.

Savo kalboje apžvelgdamas Rusijos katalikų Bažnyčios gyvenimo panoramą, Benediktas XVI palankiai įvertino Rusijos vyskupų pastangas skatinti gausesnį tikinčiųjų dalyvavimą Bažnyčios liturginiame ir sakramentiniame gyvenime, katechezėje. Pagyrė jų vykdomą pašaukimų sielovadą, seminaristų ugdymą bei kunigų nuolatinį formavimą, taip pat ir pasauliečiams nuolat primenamą pašaukimą būti evangeliniu raugu šeimų ir visuomenės gyvenime. Deja, kaip daugelyje pasaulio šalių, taip ir Rusijoje šiuo metu juntama šeimų krizė ir jos sukeltos socialinės pasekmės. Tai kelia susirūpinimą ir valstybinėms institucijoms, su kuriomis katalikų bendruomenė yra pasirengusi visada bendradarbiauti siekiant bendros gerovės. Popiežius džiaugiasi, kad ypatingas dėmesys skiriamas jaunimui, kuriam Rusijos katalikų bendruomenė, ištikima savųjų kankinių liudijimui, jaučia ypatingą pareigą perduoti visą šventumo ir ištikimybės Kristui vertybių lobyną, kuris yra tikro humaniško ir krikščioniško ugdymo pagrindas.

Popiežius ragino Rusijos vyskupus nebijoti sunkumų, nesijaudinti dėl menkų jėgų ir nepakankamų resursų, bet vykdyti savo pareigas kupiniems tikėjimo ir pasitikėjimo Viešpačiu, kuris vienas gali padaryti vaisingas žmonių pastangas. Popiežius visų pirma kvietė vyskupus būti tėvais ir broliais savo kunigams. Lygiai taip pat reikia rūpintis ir vienuolių ugdymu bei pasauliečiams skirtu visuotiniu pašaukimu į šventumą, kurio vykdymas turi virsti artimo meilės darbais ir Evangelijos liudijimu visose kasdienio gyvenimo situacijose.

Popiežiaus kalboje, žinoma, atkreiptas dėmesys ir į tai, jog Rusijos katalikų bendruomenė gyvena krikščionių ortodoksų daugumos šalyje. Tai savaime įpareigoja nuolatiniam dialogui ir bendradarbiavimui. Katalikų Bažnyčios dialogas su ortodoksais yra gana toli pažengęs, nors netrūksta ir sunkumų. Šiomis dienomis jaučiamės ypatingai artimi Rusijos stačiatikių Bažnyčiai, ką tik išsirinkusias naująjį Maskvos patriarchą,- sakė popiežius ir ragino Rusijos vyskupus bei visą nedidelę katalikų bendruomenę taip pat palaikyti gerus asmeniškus santykius su tikėjimo broliai stačiatikiais, megzti su jais bičiulystės ryšius. Krikščionys turi būti vieningi kai reikia stoti dabartinio pasaulio sunkumų akistaton, kai reikia atsiliepti į kultūrinius ir etinius iššūkius, kai reikia spręsti žmogaus asmens orumo, šeimos, o taip pat ir ekonomines bei socialines problemas. (jm)