Dekreto, atšaukusio lefebristų vyskupų ekskomuniką, atgarsiai

„Ekskomunikos atšaukimu dialogo eiga niekuomet neužbaigiama, o pradedama“. Tai pareiškė kardinolas Jean-Pierre Ricard, Prancūzijos vyskupų konferencijos vardu komentuodamas popiežiaus Benedikto XVI patvirtintą dekretą dėl keturių tradicionalistinės lefebristų brolijos vyskupų ekskomunikos atšaukimo. Kardinolas, kuris Prancūzijos Bažnyčioje yra Bordeaux arkivyskupas, tuo pat metu yra Popiežiškos komisijos „Ecclesia Dei“ narys. Ši Komisija jau daugiau kaip du dešimtmečius, bendradarbiaudama su Romos kurijos dikasterijų vadovais, siekia padėti atkurti pilnutinę bažnytinę vienybę su tikinčiaisiais, kurie įvairiais būdais yra susiję su lefebristų šv. Pijaus X brolija, bet trokšta išlikti vieningais su Petro įpėdiniu katalikų Bažnyčioje. Popiežius, - rašo pareiškime arkivyskupas Ricard, - yra labai gerai susipažinęs su lefebristų byla, nes dar būdamas kardinolu, popiežiaus Jono Pauliaus II pavedimu domėjosi jos padėtimi, tačiau vėliau konstatavo savo misijos nesėkmę. „Ekskomunikos atšaukimu nutiesiamas kelias, kuriuo galima pradėti žengimą kartu. Šis kelias, be abejonės, bus ilgas. Jis pareikalaus, kad vieni kitus geriau pažintų ir gerbtų, - pridūrė kardinolas Jean-Pierre Ricard.

Belgijos vyskupų konferencijos atstovas spaudai pareiškė, jog susitaikymo gestas niekaip nekvestionuoja Vatikano II susirinkimo ar jo mokymo. Kun. Eric de Beukelaer perspėjo, jog ekskomunikos atšaukimo ir dialogo su lefebristais temos nedera maišyti su galimais tradicionalisto vyskupo pareiškimais, kuriais neigiamas Šoa įvykis. Visa tai galima tik apgailėti. Šoa yra iškalbus simbolis nežmoniško režimo ligoto sumanymo beprotiškomis žmogžudystėmis išnaikinti žydų tautą. Bet kas, kas mažina Šoa apimtį, elgiasi labiau kaip ideologas, nei kaip istorikas. Toks elgesys žeidžia mūsų įpareigojimą atminčiai. Tai, savaime suprantama, yra nepriimtina, - pažymėjo Belgijos vyskupų konferencijos atstovas spaudai kun. Eric de Beukelaer.

Ekskomunikos atšaukimas dar nėra pilnutinė bendrystė. Susitaikymo su tradicionalistais kelias yra koleginis Romos Bažnyčios apsisprendimas, apie kurį jau buvo žinoma ankščiau, bet jis nėra staigi Benedikto XVI improvizacija, - rašo „l‘Osservatore Romano direktoriaus pavaduotojas Carlo di Cicco, kuris Vatikano dienraščio antradienio laidoje išspausdintame komentare be kita ko pažymi: Vatikano II susirinkimo mokymo priėmimas neišvengiamai turi privesti prie aiškaus nusistatymo Holokausto neigimo klausimu. Susirinkimo deklaracijoje apie Bažnyčios santykius su nekrikščionių religijomis „Nostrae Aetate“, kuri yra pats autoritetingiausias katalikų pareiškimas žydų atžvilgiu, gailimasi „dėl bet kada ir bet kieno žydams rodytos neapykantos, jų persekiojimų ir antisemitizmo“. Toks Bažnyčios mokymas katalikui yra nekvestionuotinas. Pastarieji popiežiai, įskaitant Benediktą XVI, liudijo šį mokymą dešimtimis dokumentų, gestų ir kalbų. Neseniai išgirstas Holokausto neigimas prieštarauja šiam mokymui ir todėl yra apgailėtinas. Kad ir ištartas prieš ekskomunikos atšaukimą, jis lieka nepriimtinas, - pažymėjo Carlo di Cicco. (sk)