Kelios pastabos dėl šv. Pijaus X brolijos vyskupo R. Williamson revizionizmo

Šeštadienį Vyskupų kongregacijos prefekto potvarkiu atšaukta ekskomunika keturiems šv. Pijaus X brolijos vyskupams, kurie buvo užsitraukę šią bausmę, nes buvo įšventinti be popiežiaus leidimo, jau sukėlė polemiką.

Viena polemikos dalis liečia tai, kas paprastai nelabai tiksliai nusakoma priešprieša tarp „konservatorių ir liberalų“ Bažnyčioje. Klausiama kas bus po ekskomunikos atšaukimo. Šioje perskyroje šv. Pijaus X brolija atlieka blogųjų „konservatorių“, kurie kertasi su geraisiais „liberalais“ vaidmenį (arba priešingai, iš kito požiūrio kampo „konservatoriai“ yra gerieji, o „liberalai“ blogieji). Daugiau nesileidžiant į šią polemiką verta priminti, kad toks skirstymas yra pernelyg Bažnyčios gyvenimą susiaurinanti schema, nepajėgianti apčiuopti tradicijos tęstinumo ir atnaujinimo, nepriklausomai nuo to, kuri pusė ją vartoja.

Tačiau tuo pat metu kilo ir kita polemika, dėl kurios reikia išsklaidyti abejones. Pretekstą šiai polemikai suteikė vieno iš šv. Pijaus X brolijos vyskupo Richard Williamson interviu, duoto praėjusio lapkričio pradžioje vienai švedų televizijai. Interviu buvo duotas Vokietijoje, vyskupui diakonu įšventinus vieną jauną švedą. Tuosyk, be kitų dalykų, vyskupas buvo paklaustas apie Holokaustą (arba Šoa) ir išsakė revizionistines pažiūras. Kaip žinia, istorinis revizionizmas savaime tereiškia tai, kad istorikų bendruomenė kartas nuo karto peržiūri praeities procesų vertinimą, papildydami jį naujausiais tyrimais, duomenimis ir hipotezėmis. Tai daroma nuolatos. Tačiau kalbant apie Holokaustą, terminas „revizionizmas“ yra įgijęs neigiamą prasmę, mat jo šalininkai neigia Holokausto faktą ar mąstą. Tad ir vyskupas Williamson pareiškė, jog manąs, kad buvo nužudyti keli šimtai tūkstančių žydų, bet ne šeši milijonai. Jis taip deklaravo, jog nesąs nusiteikęs antisemitiškai, o tik sakąs istorinę "tiesą“.

Be tiesioginės kritikos vyskupui Williamson (ir Regensburgo prokuratūroje Vokietijoje jam iškeltos bylos) šiomis dienomis buvo galima perskaityti ar išgirsti spekuliacijų, jog ekskomunikos atšaukimas šv. Pijaus X brolijos vyskupams yra tarsi popiežiaus ir Šventojo Sosto toleravimas ar net pritarimas vyskupo Williamson revizionizmui.

Kad tokie spėliojimai būtų tuoj pat išsklaidyti, t. Federico Lombardi, Šventojo Sosto atstovas spaudai, ekskomunikos atšaukimo dekreto pristatymo žurnalistams metu patikslino, jog tai niekaip nesusiję. Dekretas buvo vienas iš žingsnių, kuriuo siekiama užgydyti bažnytinį skilimą. Tačiau tai jokiu būdu nėra joks pritarimas „labai kritikuotiniems“ vieno asmens tvirtinimams. Nuo šių tvirtinimų atsiribojo ir šv. Pijaus X brolijos vadovas vyskupas Bernard Fellay, pasiuntęs laišką minėtai švedų televizijai, kuriame teigiama, jog su „bažnytiniu autoritetu“ vyskupas gali kalbėti tik apie tikėjimo dalykus, o kalbėdamas pasaulietinėmis temomis yra asmeniškai atsakingas už savo teiginius.

Katalikų Bažnyčios nuostatos dėl Holokausto yra vienaprasmiškos. 1998 metais popiežius Jonas Paulius II Religinių santykių su judaizmu komisijos parengto dokumento „Mes atsimename: Šoa apmąstymas“ įvade rašė: „savo pontifikato metais įvairiomis progomis su dideliu liūdesiu esu priminęs žydų tautos kančias per Antrąjį pasaulinį karą. Nusikaltimas, kuris tapo žinomas kaip Šoa, lieka neištrinama gėdos dėmė besibaigiančio šimtmečio istorijoje“. O pačiame dokumente tvirtinama, jog XX amžius „tapo neapsakomos tragedijos, kurios niekada nevalia užmiršti, – nacių režimo mėginimo išnaikinti žydų tautą metodiškai nužudant milijonus žydų – liudininkas“.

2006 metų gegužės 28 dieną popiežius Benediktas XVI lankėsi Auschwitz – Birkenau koncentracijos stovykloje. Čia popiežius meldėsi už daugybę lageryje nužudytų žmonių, taip pat buvo giedama žydų gedulinga rauda „kadišas“. Anot Šventojo Tėvo žodžių, šis lageris yra „mirties ir nesuskaitomų nusikaltimų prieš Dievą ir žmogų, neturinti sau lygių visoje istorijoje“ vieta. (...) „Vieta, kurioje esame, yra atminimo vieta, Šoa vieta. Praėję laikai nepriklauso vien praeičiai. Tam tikra prasme jie liečia mus visus ir rodo mums kelius, kuriais eiti nevalia arba kuriais eiti privalome“. (rk)