Popiežiui suteikta Austrijos Mariazell miesto garbės pilietybė
Austrijos Mariazell miestelis, garsėjantis jame esančia Marijos šventove, suteikė
popiežiui Benediktui XVI garbės piliečio vardą. Prieš pusantrų metų, 2007-ųjų rugsėjį,
popiežius aplankė šį miestelį ir Marijos šventovę, tais metais minėjusią savo 850-ąsias
metines. Apie Mariazell miestelio garbės pilietybės suteikimą Benediktui XVI šeštadienį
pranešė Austrijos katalikų Bažnyčios spaudos tarnyba. Pranešime informuojama, kad
miestelio delegacija trečiadienį dalyvaus popiežiaus bendrojoje audiencijoje ir po
jos privačiai susitiks su Benediktu XVI.
Mariazell šventovė yra svarbiausias
Austrijos katalikų piligrimysčių centras ir viena svarbiausių Švenčiausiosios Mergelės
Marijos kulto vietų visoje Vidurio Europoje. Kasmet ją aplanko po milijoną maldininkų;
rengiamos piligriminės kelionės į Mariazell pėsčiomis iš Austrijos ir iš kaimyninių
šalių – Vengrijos, Čekijos, Slovakijos, Slovėnijos, Vokietijos, Italijos, o taip pat
ir iš Kroatijos, Bosnijos Hercegovinos ir Lenkijos.
Šios šventovės istorija
siekia dvyliktojo amžiaus vidurį. Benediktinų vienuolis, vardu Magnus, keliavo nešinas
Marijos statulėle. Staiga jis pamatė nuo kalvos riedantį didžiulį akmenį. Išsigandęs
iškėlė aukštyn Marijos statulėlę ir tą akimirką akmuo subyrėjo. Supratęs, kad tai
būta stebuklo, vienuolis iš akmens skeveldrų pastatė koplytėlę ir joje patalpino savo
neštą Marijos statulą. Tai įvyko 1157 metų gruodžio 21 dieną. Iš čia ir šventovės
vardas – „Maria in der Zelle“ (Marija celėje). Pakelės koplytėlė greit tapo Švenčiausiosios
Mergelės garbinimo vieta. Melstis prie koplytėlės rinkosi vietiniai gyventojai, o
ilgainiui ir iš toliau atkeliaujantys maldininkai. Seniausias dokumentas, liudijantis
apie organizuotas dideles piligrimystes į šią vietą, datuotas 1330 metais. Mariazell
šventovėje garbinamą Mergelę Mariją Austrijos katalikai tituluoja „Magna Mater Austriae“.
Kadangi Marijos kultas šioje vietoje suklestėjo austrų imperijos laikais, kai vienoje
valstybėje gyveno ne tik austrų, bet taip pat vengrų ir kaimyninės slavų tautos, ilgainiui
Mariją imta tituluoti taip pat „Magna Domina Hungarorum“ ir „Mater Gentium Slavorum“.
Ir šiandien, kaip sakyta, ši šventovė brangi ne tik Austrijos, bet taip pat Vengrijos
ir kitų kaimyninių šalių katalikams. (jm)