Meksikos sostinėje nuo trečiadienio vyksta šeštasis pasaulinis šeimų susitikimas,
kuriame dalyvauja beveik dešimt tūkstančių šeimų atstovų iš 98 pasaulio šalių. Dauguma
susitikimo dalyvių, žinoma, atvyko iš pačios Meksikos vyskupijų. Drauge su šeimų atstovais,
susitikime taip pat dalyvauja 19 kardinolų ir beveik du šimtai vyskupų, taip pat keli
šimtai kunigų, savo vyskupijose vadovaujančių šeimų sielovadai. Pirmas tris susitikimo
dienas, nuo trečiadienio iki penktadienio, vyko teologinis – pastoracinis kongresas,
skirtas šeimų auklėjamajam vaidmeniui dabartiniame pasaulyje. Šeštadienį Gvadalupės
Dievo Motinos šventovėje vyks liudijimų ir maldos vakaras, o sekmadienį popiežiaus
Valstybės sekretorius kardinolas Tarcisio Bertone aukos susitikimo uždarymo Mišias,
kurių pabaigoje tiesioginėje video konferencijoje iš Vatikano į jų dalyvius kreipsis
popiežius Benediktas XVI.
Vienas kongreso dalyvių yra Kanados Kvebeko arkivyskupas
kardinolas Marc Ouellet. Savo pranešime jis apžvelgė šiuo metu daugelyje pasaulio
šalių keliamus reikalavimus peržiūrėti su santuoka ir šeima susijusius įstatymus.
Pasak kardinolo vyksta tikras ideologinis karas, paskelbtas tradicinei žmogaus lytinės
savivokos ir tuo pačiu santuokos bei šeimos sampratai. Antropologinį realizmą bando
nustelbti ir išstumti vadinamoji „gender“ ideologija, pasak kurios žmogaus lytis nėra
natūraliai determinuotas faktas, bet subjektyvus pasirinkimas. Kai kurios valstybės,
nuolaidžiaudamos šiai ideologijai, jau sutiko pakeisti juridinį šeimos apibrėžimą.
Ši ideologija, greta savo tiesioginių tikslų, turi taip pat labai aiškiai antikrikščioniškas
tendencijas, nes supranta, jog dabartiniame vis labiau sekuliarizuotame pasaulyje
krikščionybė yra rimčiausias jos priešas. Vyksta rimta ideologinė kova, kurioje dalyvauja
visuomenės informavimo priemonės, kai kurios nevyriausybinės organizacijos ir lobistinės
grupės. Pasak kardinolo, tai rimtas iššūkis Bažnyčiai, kuri bandydama atsispirti šitam
procesui, daro neįkainojamos vertės patarnavimą sveiko ir normalaus gyvenimo trokštančiai,
bet ne visada į viešus debatus įsitraukiančiai didžiajai pasaulio visuomenės daliai.
Kardinolas taip pat priminė prieš tris dešimtmečius paskelbtą popiežius Jono Pauliaus
II posinodinį apaštališkąjį paraginimą Familiaris Consortio, kurio viena svarbiausių
minčių yra ta, jog šeimos kilnumas ir orumas nepriklauso nuo laikmečio madų ar ideologijų,
bet nuo tvirto realybės pamato, kuris yra sutuoktinių ir visų šeimos narių tarpusavio
meilė.
Naujų šeimos sampratų susidūrimą su tradicine natūralia šeima Meksike
vykstančiame kongrese kitu rakursu aptarė Popiežiaus namų pamokslininkas kapucinas
tėvas Raniero Cantalamessa. Jis ragino neskirti per didelio dėmesio šitoms į tradicinę
šeimą besikėsinančioms ideologijoms, nes jos tokio dėmesio nevertos. Pagaliau ir Bažnyčios
bendra laikysena pasaulio atžvilgiu turėtų remtis visų pirma dialogu, o ne tik pasiryžimu
kovoti. Nereikėtų taip pat per daug sureikšminti įstatymų, nes pagrindinė problema
ne įstatymai, o žmonių gyvenimo papročių kaita. Kalbėdamas apie „gender“ ideologijos
ir Bažnyčios mokymo santykį, tėvas Cantalamessa sakė, kad ir čia galbūt pasikartos
tai kas įvyko santykyje su marksizmu. Bažnyčia jį labai atidžiai ištyrinėjo, pasiėmė
kai kuriuos jo elementus ir pritaikė juos savajame socialiniame mokyme, o visa kita
ilgainiui savaime nustojo aktualumo.
Meksike vykstančiame kongrese taip pat
kalbėjo Paryžiaus arkivyskupas kardinolas Andre Vinght-Trois. Jo pasisakyme buvo nagrinėtos
šeimos politikų ir įstatymų leidybos problemos. Popiežiškosios migrantų ir keliaujančiųjų
tarybos sekretorius arkivyskupas Agostino Marchetto skaitė ilgoką pranešimą apie migruojančios
šeimos problemas, teises ir integracijos perspektyvas. Kiekvieną kongreso dieną taip
pat pasisakė tarptautinių ir nacionalinių šeimų organizacijų atstovai. Vyko susitikimai
teminėse diskusijų grupėse. (jm)