Prasidėjo Irano vyskupų vizitas Ad limina

Nuo ketvirtadienio iki šeštadienio, sausio 15 – 17 dienomis, Romoje lankosi Irano vyskupai. Tai mažosios Irane gyvenančios katalikų bendruomenės ganytojų oficialus vizitas Ad limina apostolorum.

Daugiau kaip pusantro milijono kvadratinių kilometrų plotą užimančiame Irane, šiuo metu gyvena apie 70 milijonų žmonių, kurių absoliuti dauguma yra musulmonai šiitai. Krikščionių yra tik apie 100 tūkstančių. Ir tik ketvirtadalis iš jų, tai yra apie 25 tūkstančius, priklauso katalikų Bažnyčiai. Taip pat ir kitos religinės mažumos nesudaro nė vieno procento šalies gyventojų.

Iranas yra antikos laikais klestėjusios persų imperijos paveldėtojas. Dabartinio Irano teritorijoje jau septintajame amžiuje įsiviešpatavo islamo religija. Iki šešioliktojo amžiaus pradžios dabartinis Iranas buvo arabų, mongolų, turkų įtakoje. 1501 metais buvo atkurta Persijos imperija, su oficialia religija – šiitiškuoju islamu. Pastaroji silpdama darėsi vis labiau priklausoma nuo carinės Rusijos, kol galiausiai dvidešimtojo amžiaus pradžioje buvo padalinta į dvi įtakos zonas – Rusijos ir Didžiosios Britanijos. Po pirmojo pasaulinio karo buvo atkurta savarankiška Persija, valdoma šacho. Antrojo pasaulinio karo metais Persija palaikė nacistinę Vokietiją, dėl to vėl buvo padalinta į dvi įtakos zonas – sovietinę ir britiškąją. Pokario metais Persija atgavo savarankiškumą, tačiau nesugebėjo sukurti stabilios santvarkos. Įvyko keli kariniai perversmai. Paskutinis rimtas bandymas sukurti naują teisingą santvarką buvo vadinamoji „baltoji revoliucija“ 1963 metais: buvo pertvarkytas naftos ūkis, įvykdyta žemės reforma, moterims suteikta balsavimo teisė. Deja, to nepakako šalies stabilizavimui. 1979 metais prasidėjo neramumai, kuriuos laimėjo radikalūs religiniai lyderiai. Šalis buvo paskelbta islamo respublika, visą valdžią į savo rankas paėmė šiitų dvasininkai. Paskutiniaisiais dešimtmečiais būta tam tikrų demokratėjimo prošvaisčių, tačiau esminių pasikeitimų neįvyko.

Nepaisant to, kad oficiali dominuojanti religija yra islamas, Irane krikščionybė ir kitos religinės mažumos toleruojamos. Jų atstovai netgi turi pastovias vietas šalies parlamente. Irane veikia šešios katalikų vyskupijos – trys chaldėjų apeigų, dvi lotynų apeigų ir viena armėnų apeigų. Šventasis Sostas palaiko su Iranu diplomatinius santykius. Praėjusio amžiaus devintame dešimtmetyje keletą metų nunciatūrai Teherane vadovavo lietuvis arkivyskupas Jonas Bulaitis. (jm)