Popiežius Benediktas XVI į trečiadienio bendrąją audienciją susirinkusiems maldininkams
tęsė ciklą pašnekesių apie apaštalo šv. Pauliais laiškus. Šį kartą popiežius aptarė
laiškus Koloso ir Efezo krikščionių bendruomenėms ir juos pavadino laiškais dvyniais.
Net daugiau kaip trečdalis abiejų šių laiškų turinio yra beveik identiškas. Šie laiškai
svarbūs ir mūsų laikų Bažnyčiai, nes juose aptariami kai kurie esminiai Bažnyčios
dviejų tūkstantmečių mokymo pagrindai. Kristus yra Bažnyčios galva, nes yra jos vadovas
ir ją gaivinanti galia. Kristus taipogi yra kosmoso valdovas, o Bažnyčia – Kristaus
sužadėtinė.
Šie laiškai mums perduota itin teigiamą žinią: Kristui nėra ko
baimintis dėl kokių nors galimų varžovų todėl, kad yra virš bet kokios galios formos,
kuri galėtų pažeminti žmogų. Tik jis vienas mus taip pamilo, kad „atidavė už mus save“.
Todėl, jei esme susivieniję su Kristumi, neturime bijoti jokių priešų. Bet tai taip
pat reiškia, kad turime likti tvirtai prisirišę prie jo, nuo jo neatitoli.
Kristus,
kaip Dievo žymė, taip pat yra Kosmoso valdovas. Bizantiškoji ikonografija dažnai Kristų
vaizduoja bažnyčių apsidėse kaip Pantokratą, kuris sėdi aukštai virš visos kūrinijos.
Šią viziją suvokti gali vien tiktai Bažnyčia dėl dviejų priežasčių: viena vertus todėl,
kad Bažnyčia pripažįsta, jog Kristus tam tikru būdu yra už ją didesnis, nes jo viešpatystė
tęsiasi ir už jos ribų ir antra vertus todėl, kad tik Bažnyčia, o ne kosmosas, yra
pripažįstama kaip Kristaus kūnas. Visa tai reiškia, kad turime teigiamai vertinti
žemiškąją tikrovę, nes Kristus viską apima savyje ir tuo pat metu, kaip Bažnyčia,
turime giliai išgyventi savo specifinę tapatybę, kuri yra labiausiai panaši į paties
Kristaus tapatybę.
Kristaus viešpatavimas Bažnyčioje, kuri yra jo tikroji sužadėtinė,
ir kosmose, - pažymėjo Benediktas XVI, yra neįžvelgiamo dieviškojo plano visų žmonių,
pačios žmonijos ir pasaulio likimui ženklas. Tai, trumpai tariant žodžiu, kurį apaštalas
Paulius dažnai vartoja, yra „slėpinys“, slėpinys, kuriam atsiverti galima ne tiek
proto, kiek širdies akimis.
Pauliaus laiškai kolosiečiams ir efeziečiams sako,
kad šio slėpinio pilnutinis atsiskleidimas įvyksta Kristuje. Jei esame su Kristumi,
net jei negalime visko suvokti protu, žinome, kad esame slėpinio branduolyje ir tiesos
kelyje, o pripažindami, kad daug kas yra anapus mūsų protinio suvokimo galimybių,
turime nuolankiai ir džiaugsmingai pasikliauti kontempliacija ne vien protu, bet ir
širdimi. Bažnyčios Tėvai be kita ko sako, jog meilė suvokia daugiau ne kaip vien protas.
Todėl
Kristaus viešpatavimas moko, kad mums, gyvenantiems pasaulyje, kuris dažnai yra iš
naujo pagoniškas ir kupinas baimės, nėra pagrindo bijoti. Jei pradėsime suvoksime,
jog kosmosas yra Kristaus žymė, išmoksime kaip teisingai elgtis su kosmosu ir spręsti
visas kosmoso apsaugos problemas. Išmoksime jį matyti proto akimis, tačiau žadinamų
meilės, ir su nuolankumu bei pagarba, kurie mums leidžia elgtis teisingai. (sk)