Romoje vyksta kasmetiniai nuodėmklausių kursai

Antradienį Romoje, Kanceliarijos rūmuose, prasidėjo kasmet rengiami nuodėmklausių kursai. Šiuos po kelias dienas trunkančius susitikimus, skirtus visų pirma jauniems kunigams, dar tik pradedantiems klausyklos tarnystę, kasmet rengia Apaštališkoji Penitenciarija – tribunolas popiežiaus vardu sprendžiantis vadinamojo vidinio forumo, tai yra sąžinės sferos reikalus.

Kaip žinoma, tam tikrų, ypatingo rimtumo nuodėmių ir nusikaltimų atleidimas yra rezervuotas popiežiui. Ir būtent ši institucija – Apaštališkoji Penitenciarija – tuos sudėtingus ir sunkius atvejus popiežiaus vardu sprendžia. Apaštališkoji Penitenciarija taip pat visos Bažnyčios mastu kuruoja ir kitus reikalus, susijusius Atgailos sakramento šventimu. Viena Pentineciarijos veiklos sričių yra nuodėmklausių nuolatinės formacijos kursai, tokie, kaip šie, antradienį prasidėję Romoje.

Šiemetinius nuodėmklausių kursus atidarė Apaštališkosios Pentineciarijos vadovas kardinolas James Francis Stafford. Įvadinėje paskaitoje jis pristatė šios Romos Kurijos dikasterijos istoriją ir veikimo specifiką. Pirmosios užuominos apie popiežiui rezervuotą tam tikrų ypatingo rimtumo nuodėmių ir nusikaltimų atleidimą siekia dvyliktojo amžiaus pradžią. Tad reikia manyti, kad jau tuo metu buvo institucija arba asmuo, popiežiaus įgaliotas ištirti tuos sunkius sąžinės atvejus ir pateikti popiežiui išvadas, kad pagal jas popiežius priimtų atitinkamus sprendimus. Dvyliktame amžiuje buvo įkurta institucija Apaštališkosios Pentineciarijos vardu. Popiežius Aleksandras III ją įkūrė 1179 metais, tai yra tais pačiais metais kai buvo sušauktas Trečiasis Visuotinis Laterano susirinkimas. Taigi, - sakė kardinolas Staffordas,- Apaštališkajai Penitenciarijai šiemet sukanka 830 metų. Nors jos veiklos specifika ir struktūra bėgant šimtmečiais buvo ne kartą reformuota, tačiau išliko nepakitęs pagrindinis jos uždavinys – padėti popiežiui spręsti rimčiausias sąžinės problemas. Padėti pašalinti moralinį ir dvasinį blogį, sukeltą sunkių nuodėmių ir nusikaltimų prieš Dievą ir žmones.

Apaštališkoji Penitenciarija, o taip pat ir kiekvienas nuodėmklausys, turi nuolatos dėmesingai gilintis į nuodėmės ir atleidimo slėpinį.

Kaip sakė popiežius Benediktas XVI, susitikęs su vienuose pastarųjų metų nuodėmklausių kursų dalyvavusiais kunigais, Atgailos sakramentas yra viena svarbiausių ir kilniausių tarnysčių, kurias kunigas vykdo Kristaus vardu, nes šios tarnystės dėka tampa regima Dievo meilė, kurios pilnatvę atskiedė Jėzus Kristus.

Šiandienė žmonija labiau negu praeityje nori būti savarankiška. Daugelis žmonių įsivaizduoja galį ir be Dievo gerai gyventi, tačiau tuo pat metu daugybė žmonių yra dramatiškai prasmegusi egzistencinėje tuštumoje, net ir dabartinėje komunikacijos eroje juos slegia vienatvė. Šiandien nuodėmės samprata tarsi išnykusi, bet žymiai padidėję kaltumo kompleksai. Kas gi kitas išvaduos žmonių širdis iš mirties jungo, jei ne Tasai, kuris mirdamas savąja dieviškąja meile visiems laikams nugalėjo blogio jėgą? Kunigas, Išpažinties sakramente, yra šitos gailestingosios Dievo meilės įrankis. (jm)