Viešpaties Apsireiškimas. Popiežiaus homilijos santrauka.

Antradienio rytą popiežius Benediktas XVI aukojo Viešpaties Apsireiškimo arba Trijų Karalių iškilmės Mišias. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, sausio 6-oji buvo eilinė darbo diena, dėl to Trijų Karalių šventė buvo atkelta į sekmadienį, sausio 4-ąją. Vatikane visos liturginės šventės minimos tiksliai laikantis kalendoriaus, tad ir Trijų Karalių iškilmė buvo švenčiama šį antradienį.

Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus apsireiškimo slėpinys yra įvairiaformis,- kreipėsi popiežius į Mišių dalyvius. Lotyniškoji tradicija jį tapatina su Išminčių iš rytų šalies apsilankymu pas Kūdikį Jėzų Betliejuje ir jis aiškinamas kaip Izraelio Mesijo apsireiškimas pagonių tautoms. Rytų tradicija labiau akcentuoja krikšto Jordane momentą, kuomet buvo apreikšta, jog Jėzus yra Šventosios Dvasios lydimas dangiškojo Tėvo Vienatinis Sūnus. Tuo tarpu Jono Evangelija sako, jog Jėzaus apsireiškimas įvyko Kanos vestuvėse, kuomet vandenį paversdamas vynu „jis parodė savo šlovę ir mokiniai įtikėjo jį“ (Jn 2, 11). O ką sakyti mums, tai yra visiems tikintiesiems, o ypač naujosios sandoros kunigams, kurie kasdien esame Viešpaties apsireiškimo Eucharistijoje liudininkai? Šiame švenčiausiame ir kukliausiame sakramente Bažnyčia švenčia visus Viešpaties slėpinius. Eucharistijoje slypi ir apsireškia jo šlovė. „Adoro te devote, latens Deitas“ („Pamaldžiai garbinu tave, paslėptoji Dievyste“), - meldžiamės drauge su Tomu Akviniečiu.

Toliau homilijoje popiežius priminė, jog 2009-ji paskelbti tarptautiniais astronomijos metais, minit keturių šimtų metų sukaktį nuo to laiko kai Galilėjus pradėjo dangaus kūnų stebėjimus teleskopu. Trys karaliai, apie kuriuos kalba šios dienos liturgija, irgi tikriausiai buvo astronomai. Iš savo stebėjimų vietos, buvusios į rytus nuo Palestinos, tikriausiai Mesopotamijoje, jie pamatė naują žvaigždę ir tai suprato kaip ženklą, bylojantį apie karaliaus gimimą. Pasak Bažnyčios tėvų, šitas evangelisto Mato pasakojamas epizodas, buvo tarsi kosminė revoliucija, kurią sukėlė Dievo Sūnaus atėjimas į pasaulį. Žinoma, - sakė popiežius, - tai reikia suprasti visų pirma simboline, teologine prasme. Jei pagonių religijos dievino dangaus kūnus ir kosmoso reiškinius, tai krikščionių tikėjimas kontempliuoja Dievą, visatos Kūrėją ir Viešpatį. Kristuje įsikūnijusi Dievo meilė yra pagrindinis ir visuotinis kūrinijos įstatymas. Ne dangaus kūnus reikia dievinti, bet priešingai – juose reikia matyti Dievo veikimą. Jis Kristuje mums apsireiškė kaip Meilė.

Žemiškasis Jėzus yra visos kūrinijos ir visos istorijos viršūnė. Prisikėlęs Jėzus yra dar daugiau: jo perėjimas per mirtį į amžiną gyvenimą žada būsimą visko suvienijimą Kristuje, tartum galvoje (pal Ef 1, 10). „Visa sutverta per jį ir jam“ (Kol 1, 16), - tvirtina apaštalas. Prisikėlęs iš numirusių jis visame turi pirmenybę (Kol 1, 18). „Man duota visa valdžia danguje ir žemėje“ (Mt 28, 18), - sako prisikėlęs Jėzus apaštalams. Šis tikrumas palaiko Bažnyčią, Kristus Kūną, jos kelionėje istorijos takais. Joks šešėlis, net ir pats juodžiausias, neaptemdys Kristaus šviesos. Dėl to, kas tiki Kristų, niekada nepraranda vilties,- kalbėjo popiežius Trijų karalių iškilmės Mišių homilijoje. (jm)