Sekmadienį Popiežius visus pakvietė melstis už taiką ir teisingumą Gazos ruože

„Jeruzalės Patriarchai ir krikščioniškų bažnyčių vadovai, visose Šventosios Žemės bažnyčiose kviečia tikinčiuosius melstis, kad baigtųsi konfliktas Gazos ruože, bei prašyti teisingumo ir taikos jų žemei“, – sekmadienio vidudienį kalbėjo popiežius Benediktas XVI. Šventasis Tėvas pats jungėsi prie Jeruzalės krikščionių maldos ir pakvietė visus tikinčiuosius lygiai taip pat maldose prisiminti aukas, sužeistuosius, kenčiančius bei prašyti Dievo paguodos ir taikos. Popiežius Benediktas XVI pabrėžė, kad dramatiškos žinios iš Gazos ruožo paliudija dialogo atmetimą, o tai nenusakomai apsunkina žmonių, keršto ir karo aukų, padėtį.

„Karas ir neapykanta nėra problemų sprendimai. Tai liudija dabartinė istorija. Tad melskime, kad Kūdikėlis ėdžiose įkvėptų vadovus ir abiejų frontų, Izraelio bei Palestinos, atsakinguosius, imtis nedelsiamų veiksmų nutraukiant dabartinę tragišką situaciją“, – meldėsi Popiežius.

Vidudienio maldos metu Šventasis Tėvas taip pat priminė, kad praėjus dovanų pirkimo dienoms, Bažnyčia vėl kviečia apmąstyti Kristaus gimimo paslaptį, jos reikšmę mūsų gyvenime.

Šventasis Tėvas komentavo: „Pradžioje buvo Žodis. Tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas“ (Jn 1,1) - Jono Evangelijos Prologo tekstas yra viso krikščioniško tikėjimo sintezė. „Tas Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų“ (Jn 1,14a) – tai negirdėta ir žmogiškai nesuvokiama naujiena. Tačiau tai nėra retorinis išsireiškimas, bet išgyventa patirtis. Šią patirtį perduota Jonas, tiesioginis liudininkas: „Mes regėjome jo šlovę – šlovę Tėvo viengimio Sūnaus, pilno malonės ir tiesos“ (Jn 1,14b). Šie žodžiai nėra pasakyti rabino ar įstatymo mokytojo, tai jausmingas liudijimas nuolankaus žvejo. Jis, Jėzaus iš Nazareto sužavėtas, per tris bendro gyvenimo metus kartu su kitais apaštalais išgyveno meilę. Jonas save net apibūdino mokiniu, kurį Jėzus mylėjo. Apaštalas Jonas matė Jėzaus mirtį ant kryžiaus, prisikėlusio pasirodymus bei kartu su kitais gavo Šv. Dvasią. Iš visos šitos patirties, apsvarstytos širdyje, Jonas padarė išvadą, kad Jėzus yra įsikūnijusi Dievo Išmintis, jo amžinasis Žodis, tapęs mirtingu žmogumi. Apaštalui Jonui, kaip tikram šventuosius Raštus pažįstančiam izraelitui, visa tai yra senosios Sandoros išsipildymas. Pažįstant Jėzų, būnant su juo, klausantis jo pamokymų ir matant daromus stebuklus, mokiniai atpažino, kad Jėzuje pildosi visi Raštai.

Kiekviena moteris ir kiekvienas vyras turi atrasti savo egzistencijos gilią prasmę. Tam nepakanka knygų ir netgi Šventųjų Raštų. Betliejaus Kūdikėlis mums atskleidžia ir paskelbia tikrąjį veidą gerojo ir ištikimojo Dievo, kuris mus myli ir neapleidžia net mirtyje. Jono Prologe užbaigiama: „Dievo niekas niekada nėra matęs, tiktai viengimis Sūnus – Dievas, Tėvo prieglobstyje esantis, mums jį apreiškė“ (Jn 1,18).

Pirmoji, kuri atvėrė širdį ir svarstė įsikūnijusį Žodį, buvo Marija, Jėzaus Motina. Nuolanki Galilėjos mergelė tapo „išminties Sostu“. Kaip apaštalas Jonas, taip ir kiekvienas iš mūsų yra kviečiamas „pasiimti ją pas save“ (Jn 19,27), kad giliai pažintume Jėzų ir patirtume ištikimą ir nesibaigiančią meilę.

„Štai toks mano palinkėjimas jums visiems, brangūs broliai ir seserys, naujų metų pradžioje“ – kalbėjo popiežius Benediktas XVI sekmadienio vidudienio maldos metu. (kl)